Kaunas. Ūkininkui tenka išmanyti ne tik augalininkystę ar gyvulininkystę, bet ir orientuotis agrarinėje rinkoje, žinoti agropolitikos aktualijas, išmanyti žemės ūkio techniką ir pan. Portalo manoūkis.lt lankytojus 2021-aisiais domino įvairios temos, tačiau per visus šiuos metus bene aktualiausia tema buvo labai žemiška – mėšlo tvarkymo klausimai.

Melžiamas karves laikantys ūkininkai piktai reagavo į įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, pagal kurį buvo numatyta sugriežtinti mėšlo laukuose laikymo sąlygas ir terminus. Žemdirbių organizacijoms stojus ginti savo interesų vėliau Žemės ūkio ministerija buvo priversta sušvelninti minėto įsakymo nuostatas.

Žemdirbiams taip pat buvo svarbūs balandį prasidėjusio pasėlių deklaravimo 2021-aisiais klausimai ir pokyčiai šioje srityje. Vienas didesnių pokyčių buvo, jog laukuose nebegalima palikti smulkintos ir tolygiai paskleistos žolės.

Metų pradžioje dvi įmonės socialiniuose tinkluose paskelbė esančios traktorių rinkos lyderės pagal 2020 m. registruotų traktorių skaičių. Socialiniuose tinkluose pasipylė klausimai ir diskusijos, kodėl taip yra, kuri įmonė skelbia netikrus ar netikslius duomenis. „Mano ūkis“ aiškinosi, kodėl paini ir neaiški žemės ūkio technikos registravimo statistika.  

Metai išsiskyrė ir staigiu grūdų bei rapsų, taip pat trąšų kainų augimu. Jau pavasarį grūdų kainos pasiekė žemdirbių seniai svajotus skaičius: kviečiais biržoje buvo prekiaujama po 250 eurų, rapsais – po 500 eurų už toną. Paryžiaus biržoje kviečių kainos (kovo sandoriai) lapkričio pradžioje buvo viršijusios net 300 Eur/t ribą. Skaičiuojant nuo metų pradžios, kviečių kaina Paryžiaus biržoje pakilo net 40 proc.

Kita vertus, šio sezono aukštesnės grūdų ar rapsų kainos savaime negarantavo, kad atitinkamai išaugs augintojų pelnas ir dėl labai pabrangusių trąšų. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulio rinkose buvo stebimas ne tik trąšų, bet ir kitų žaliavinių prekių brangimas.

„Visada reikia žiūrėti į galutinį rezultatą. Brangiau parduodame grūdus, tačiau daugiau mokame už sėklą, trąšas. Buvo laikas, kai pardavę toną grūdų galėjome nupirkti dvi tonas trąšų, o dabar atvirkščiai: reikia parduoti dvi tonas grūdų, kad nupirktum toną trąšų“, – šiemečiais ūkininkavimo ypatumais dalijosi Kėdainių rajono ūkininkas Kęstutis Župerka.

Praėjusi žiema sudarė puikias sąlygas plisti pavasariniam pelėsiui žiemkenčių pasėliuose, nes ant neįšalusios žemės iškrito storas sniego sluoksnis. Ūkininkams kilo klausimų, kaip galėtų pagelbėti pasėliams išsivaduoti nuo šios ligos?

Augalų vegetacijos metu žemdirbiai labai domėjosi pasėlių priežiūros klausimais. Viena tokių praėjusią vasarą buvo javų ligos – pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos dr. Romos Semaškienės, dar birželio mėnesį sulaukta nemažai klausimų apie gelstantį vėliavinį lapą žieminiuose kviečiuose, kai antrasis ir trečiasis lapai dar buvo visiškai žali. Mokslininkė pastebėjo, kad iki šiol pas mus mažai buvo kalbama apie virusines javų ligas.

„Šiuos metus galime įvertinti kaip virusinių ligų javuose protrūkio metais. Ir ko gero jau neabejodami galime konstatuoti, kad tai viena iš akivaizdžių besikeičiančio klimato pasekmių“, – liepos mėnesį teigė R. Semaškienė.

Kiek kainuoja įsigyti ūkį arba kiek Lietuvos ūkininkai įvertina savo parduodamus ūkius. Ūkis ūkiui nelygu, tad ir kainos skiriasi – nuo 290 tūkst. iki 6,5 mln. eurų. Tokios parduodamų ūkių kainos nurodytos šių metų skelbimuose, kuriuos peržvelgė manoukis.lt. 

Rudenį įvyko žemdirbių ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko konfliktas. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovai išreiškė susirūpinimą Žemės ūkio ministerijos vykdoma politika ir pareiškė nepasitikėjimą žemės ūkio ministru bei jo veikla.

Daug diskusijų tarp Žemės ūkio ministerijos ir žemdirbių organizacijų vyko dėl rengiamo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano, kurį metams baigiantis ŽŪM turi pateikti Europos Komisijai.

Iš viso 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui numatyta beveik 4 mlrd. Eur Europos Sąjungos paramos. Iš jų – daugiau nei 3 mlrd. Eur tiesioginės išmokos (I ramstis), o dar beveik 1 mlrd. Eur – investicijos į kaimo plėtrą (II ramstis). Lietuva iš valstybės biudžeto lėšų investicijoms į kaimo plėtrą, techninei paramai, sektorinėms priemonėms ir kt. dar pridės apie 270 mln. eurų. Taip iš viso per penkerius metus šalies žemės ūkį pasieks 4,27 mlrd. eurų. 

Tai – tik nedidelė dalis temų, dominusių portalo skaitytojus 2021-aisiais. Būkime kartu ir 2022-aisiais!