Paryžius / Kaunas. Pastarosiomis savaitėmis grūdų kainos pasiekė žemdirbių seniai svajotus skaičius: kviečiais biržoje prekiaujama po 250 eurų, rapsais – po 500 eurų už toną. Ar tokie skaičiai rodo, kad grūdų augintojai už šiųmetį derlių gali tikėtis didesnio pelno?

Paryžiaus MATIF biržoje ateities sandoriai kviečiams sudarinėjami po 230 Eur/t, o pernykščio derliaus grūdai biržose dabar pardavinėjami net ir po 250-260 Eur/t. Tokių kainų biržoje nebūta nuo 2013 m., kai dėl prasto derliaus buvo užfiksuotos vienos aukščiausių grūdų kainų istorijoje.

Kelerių metų kviečių kainų rekordai stebimi ir Čikagos biržoje.

Naujo derliaus rapsų kaina rugpjūčio sandoriams Paryžiaus biržoje priartėjo prie 500 Eur/t. O už seno derliaus rapsus biržoje (gegužės sandoriai) buvo siūloma ir 600-680 Eur/t. Tokios rapsų kainos niekas nebepamena! Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu metu, rapsų kaina, kuri buvo apie 360 Eur/t, biržoje beveik padvigubėjo!

Tokių skaičių žemdirbiai nematė jau daugybę metų. Kas darosi grūdų rinkoje?

„Iš tiesų grūdų ir rapsų kainos pasaulinėse biržose šiuo metu ženkliai padidėjusios. Ypač tai jaučiama Čikagos biržoje, kurioje grūdinių kultūrų kainos yra pasiekusios rekordines aukštumas. Tiesa, toks pakilimas jau antras per kelis pastaruosius mėnesius – padidėjusios grūdų ir rapsų kainos biržose buvo fiksuojamos ir žiemos pradžioje“, – pastebi Karolis Šimas, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius. 

Jo nuomone, tokio kainų kilimo priežastys, galima sakyti, tradicinės, t.y. jautrios reakcijos į bet kokią informaciją apie orų sąlygas, galinčias turėti įtaką grūdų derliui. Tad kainos gali padidėti (ir padidėja), pasklidus informacijai apie numatomas sausras, liūtis ir panašias nepalankias meteorologines sąlygas.

„Dažnu atveju tos reakcijos įvyksta būtent pavasarį bei vasarą ir būna perdėtos, o sukelta panika – nepagrįsta. Šiuo metu kukurūzų ir sojos kainos padidėjusios atsižvelgiant į tai, kad Brazilijoje, Argentinoje ir JAV vietovėse, kuriose auginamos minėtos grūdinės kultūros, iškrito mažesnis nei įprastai kritulių kiekis“, – teigia K. Šimas, portalui manoūkis.lt komentuodamas situaciją grūdų rinkose. 

Jis atkreipia dėmesį, jog grūdų kainos kyla jau kelis metus iš eilės ir bent jau kol kas nėra prielaidų nerimauti, kad aukštas kainų ciklas ženkliai kristų, lyginant su buvusiu žemų kainų ciklu 2015-2018 metais. 

Lietuvos rinkoje grūdai taip sparčiai nebrangsta

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas portalui manoūkis.lt sako, kad netgi tokios aukštos grūdų ar rapsų kainos negarantuoja augintojams atitinkamai išaugsiančio būsimo pelno už derlių.

Pernykščio derliaus grūdų ir rapsų, pasak A. Macijausko, ūkiai praktiškai jau nebeturi arba jo yra nedideli kiekiai. O tie, pas kuriuose jo dar buvo, tai turėjo gerą progą realizuoti. 

„Ūkininko pajamas lemia ne tiek kainų svyravimai, bet pirmiausiai derlius. Jeigu bus geras derlius, tai, be abejo, bus galima pasinaudoti iš aukštomis kainomis. Jeigu derliaus nebus, tai kainos, kad ir pačios aukščiausios, ūkininko nedžiugintų. Bet, be abejonės, aukštesnės kainos yra geriau negu žemos“, – sako A. Macijauskas.

Tiesa, pasak jo, išankstinėmis sutartimis viso būsimo derliaus augintojai nepardavinėja, nes būtų per didelė rizika. O dalį derliaus parduoti pagal išankstines sutartis Asociacija savo nariams netgi rekomenduoja. Ir dabartinės pakilusios kainos, pasak A. Macijausko, tikrai paskatino ūkininkus tokias sutartis sudaryti.

„Tačiau tai nereiškia, kad mūsų šalies grūdų augintojai gaus tokias kainas, kokios yra tarptautinėse biržose. Lietuvos rinkoje grūdai taip sparčiai nebrangsta. Lietuva yra eksportuojanti šalis, grūdų suvartojimas vidaus rinkoje, palyginti su užauginamu derliumi, mažas. Grūdų eksportu užsiima ribotas skaičius įmonių. Jos, pasinaudodamos proga, blogina taip vadinamąsias kainų formules. Kuo ten aukštesnės kainos, tuo Lietuvos rinkoje dirbantys supirkėjai pirkimo-pardavimo sutartyse siūlo prastesnes kainų formules. Nereikia galvoti, kad mūsų ūkininkai gauna tokias kainas, kokios matomos tarptautinių biržų suvestinėse“, – pastebi A. Macijauskas.

Dirbtiniai pinigų srautai skatina infliaciją

Kita vertus, šio sezono aukštesnės grūdų ar rapsų kainos savaime negarantuoja, kad atitinkamai išaugs augintojų pelnas ir dėl labai pabrangusių trąšų.

Tiek Lietuvoje, tiek pasaulio rinkose stebimas ne tik trąšų, bet ir kitų žaliavinių prekių brangimas.

„Grūdų ir rapsų, kai ir kitų žaliavinių prekių kainų augimą, manome, lemia tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje prasidėjusi infliacija. Visas Vakarų pasaulis dėl pandemijos baimindamiesi nuosmukio ėmė skatinti savo ekonomikas dirbtinai įliedamas į jas didžiulius pinigų kiekius.

Dėl to brangsta ne tik grūdai, bet ir trąšos, mediena, statybinės medžiagos, nekilnojamasis turtas. Lėšos, metamos į ekonomiką, nebūtinai reiškia didesnę gamybą. Juk ūkiai negali staiga užauginti daugiau grūdų, miškininkai negali užauginti daugiau medžių ar kalnakasiai negali prikasti daugiau rūdos vien dėl to, kad į rinką įlieta daugiau pinigų. Išteklių yra tiek, kiek yra. O papildomi pinigai skatina tų išteklių brangimą“, – samprotauja A. Macijauskas.

Pandemija paaštrino situaciją   

Šią mintį pratęsia ir K. Šimas. Anot jo, pasaulinė COVID-19 pandemija situaciją grūdų rinkoje, kuri visada yra jautri, dar labiau paaštrino. Atitinkamai ženkliai padidėjo investicijos į žaliavas – grūdų rinka sulaukė rekordinių fondų investicijų.

„Taigi, manytina, jog didžiulių pinigų srautų nukreipimas į grūdų rinką yra nulemtas nerimo dėl pandemijos sukeltos neigiamos įtakos šalių ekonomikoms, kuomet investicijos į žaliavas biržos žaidėjams atrodo saugesnės ir patikimesnės. Savo ruožtu sezono grūdų rinkoje pabaigoje, t.y. pastaruoju metu, pasaulio biržose grūdų prekybininkai, ūkininkai veikia gana pasyviai ir nebesudaro reikiamos atsvaros fondams“, – sako K. Šimas. 

Jo nuomone, tikėtina, jog kainų svyravimai pasaulio biržose stabilizuosis prasidėjus javapjūtei.

„Kaip minėjau, itin spartus kainų kilimas pavasarį ir vasaros pradžioje yra dažnas reiškinys, ypač – prieš užsidarant MATIF biržos ateities sandoriams, kuomet likus maždaug mėnesiui iki sandorių uždarymo datos grūdų likvidumas mažėja ir tai lemia ženklius kainų svyravimus. Todėl to laikotarpio kainos finansų rinkose (kaip MATIF) tampa techniškomis, o ne realiomis, kadangi iš tiesų sandoriai tokiomis kainomis tiesiog nevyksta su fiziniais grūdų pardavimai vietinėse ar eksporto rinkose. Fizinių rinkų žaidėjai (importuotojai) laukia kainų stabilizavimosi ir tai dažniausiai įvyksta pradėjus naujo grūdų derliaus nuėmimą“, – teigia K. Šimas. 

Kainos svyruoja visuomet

Kokią įtaką padidėjusios kainos daro Lietuvos grūdų supirkėjams bei eksportuotojams? K. Šimas pirmiausia pabrėžia, jog tokių procesų suvaldymas reikalauja profesionalumo.

„Tik atitinkamos žinios, patirtis ir dažnai greita reakcija leidžia suvaldyti tokius procesus, kuomet grūdų kainos pasaulio biržose „šoka pasiutpolkę“, nors realiai pirkėjo fiziniams grūdams surasti negali. Tačiau prasidėjus javapjūtei stabilizuojasi ir kainos grūdų biržose, kurios nusistovi atsižvelgiant į tuo metu susiklosčiusią situaciją, t.y. realiai gaunamą grūdų derlių“, – komentuoja K. Šimas. 

Pasak jo, pateikti tikslesnes prognozes ateičiai yra sudėtinga, kadangi iki javapjūtės dar daug laiko, atitinkamai tiek orų sąlygos, tiek COVID-19 pandemijos sukelti reiškiniai gali įtakoti būsimas grūdų kainas. Kainos biržose ne tik stipriai kyla, bet ir smarkiai krenta, kadangi joms itin padidėjus pirkėjai iš rinkos pasitraukia ir laukia stabilizavimosi, kuris dažniausiai reiškia kainų sumažėjimą. Todėl, pasak LGPPA prezidento K. Šimo, būtina vertinti visas rizikas ir jas tinkamai bei atsakingai paskirstyti. 

MŪ inf.