Akademija (Kauno r.). Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas susitikime su Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) nariais iš karto įspėjo: „Gerų naujienų neturiu.“

Dar 2025 m. antrąjį pusmetį prasidėjęs spartus pieno gamybos augimas tęsiasi ir 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Tokia dinamika, anot P. Viršilo, rinkai siunčia aiškų signalą: „Tai reiškia daug pieno ir mažas kainas – pieno sektoriaus krizė tęsiasi.“

Vis dėlto metų pabaigoje galimi pokyčiai. Tikėtina, kad 2025 m. pabaigoje itin aukštos pieno gamybos apimtys šiemet nebus viršytos, o tai galėtų kiek stabilizuoti rinką.

„Žiūrint į ateitį, 2027 m. galime tikėtis atsigavimo, tad dabar reikia stabilizuoti situaciją, kad išsilaikytume ir išgyventume, kad į kitus metus ateitume stipresni ir labiau pasiruošę“, – kalbėjo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Įtakos pieno sektoriui greičiausiai turės ir šiemet prognozuojami gamtos kataklizmai, kuriuos lems itin retai pasitaikantis gamtos reiškinys „Super El Ninjo“. Vienur gali būti sausros, kitur – liūtys, itin nepalankūs orai per patį pieno gamybos sezoną 2026 m. pabaigoje prognozuojami Naujojoje Zelandijoje ir tai, P. Viršilo teigimu, gali lemti pieno gamybos sumažėjimą.

Baltymų rinka stiprėja, bet to nepakanka

Pastaruoju metu pastebimas baltymų – nugriebto pieno miltelių (SMP) – kainų augimas.

„Tam įtakos turi keli veiksniai: mažesnė pasiūla (ypač JAV, kur pienas nukreipiamas į kitus produktus), didėjanti paklausa Azijos ir Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos rinkose, taip pat sumažėjusios pasaulinės atsargos. Rinkos lūkesčiai taip pat keičiasi – vietoje prognozių apie kainų kritimą vis dažniau tikimasi stabilizacijos ar net augimo“, – rinkos tendencijas nušvietė P. Viršilas.

Papildomą impulsą baltymų paklausai suteikia ir ilgalaikės tendencijos – augantis baltyminių produktų vartojimas.

Vis dėlto net ir reikšmingas SMP kainų augimas (apie 20 proc., nuo maždaug 2 000 iki 2 560 Eur/t) negali kompensuoti situacijos riebalų rinkoje.

Sviesto rinka – pagrindinis neigiamas veiksnys

Didesnės problemos šiuo metu matomos sviesto rinkoje. Metų pradžioje kainos buvo stabilizavusios ir net šiek tiek atsigavusios, tačiau kovą staigų jų šuolį paskatino geopolitinė įtampa ir vadinamasis „paniškas pirkimas“. Vis dėlto balandį dėl silpnos paklausos ir perteklinės pasiūlos sviesto kaina vėl ėmė kristi.

Šiuo metu ji siekia apie 4 200 Eur/t – maždaug 40 proc. mažiau nei ankstesniu laikotarpiu, kai buvo išaugusios iki 7 500 Eur/t. Pagrindine priežastimi P. Viršilas įvardijo didelę pieno pasiūlą, kuri lemia riebalų perteklių rinkoje.

Jis pastebėjo, kad neigiamų signalų yra ir grietinėlės rinkoje: kainos krenta, o teigiamų pokyčių kol kas nematyti. Tai tiesiogiai svarbu ir „Pienas LT“ kooperatyvui, nes pasterizuota grietinėlė yra vienas iš eksporto produktų.

Pieno kainos logika: riebalai svarbesni nei baltymai

Svarbu suprasti, kad pieno supirkimo kaina formuojama iš dviejų pagrindinių dedamųjų – baltymų ir riebalų. Nors baltymų kainos šiuo metu kyla, riebalų kainų kritimas turi didesnį neigiamą efektą. Tai lemia ir pieno sudėtis – jame riebalų yra daugiau (apie 4,5 proc.) nei baltymų (apie 3,5 proc.), be to, riebalai generuoja didesnę galutinės produkto vertės dalį.

Todėl susidaro situacija, kai 20 proc. baltymų kainų augimas neatsveria 40 proc. riebalų kainų kritimo, o bendras pieno vertės balansas išlieka neigiamas. „Jeigu būtų atvirkščiai, pieno gamintojams mokama kaina būtų didesnė“, – sakė P. Viršilas.

Atsirado pavojingas kainų disbalansas

Nepaisant prastėjančių rinkos prognozių, ūkininkams mokama pieno kaina,  P. Viršilo teigimu, kol kas laikosi santykinai aukšta.

„Tačiau čia atsiranda reikšmingas skirtumas tarp realios supirkimo kainos ir teorinės pieno vertės, apskaičiuojamos pagal produktų (SMP ir sviesto) kainas“, – pabrėžė jis, parodęs įdomią statistiką: šiuo metu perdirbėjai Europos ūkininkams gali mokėti 35,9 ct/kg pieno, o ES pieno kainos vidurkis yra 43,9 ct/kg. Aštuonių centų atotrūkis yra per didelis, kad rinkos santykiai būtų normalūs, jis turėtų būti nuo -2 iki +2 ct/kg.  

„Šiuo metu situacija būtent tokia: rinkos vertė sparčiai krenta, o ūkininkams mokama kaina vėluoja reaguoti ir išlieka aukštesnė. Vis dėlto pieno kaina turėtų kristi ir, vertinant dabartines rinkos sąlygas, pieno vertė galėtų būti apie 31–33 ct/kg, nors realiai mokamos kainos vis dar aukštesnės. Visi turime suprasti ir aiškiai įvardyti – pieno sektorius yra ištiktas krizės“, – teigė „Pienas LT“ valdybos pirmininkas.

Papildomas spaudimas – infliacija ir sąnaudos

Situaciją komplikuoja ir makroekonominiai veiksniai. Kylančios naftos kainos didina infliaciją ir ilgainiui kelia gamybos sąnaudas – tiek ūkiuose, tiek perdirbimo grandinėje. Šis poveikis dar nepasireiškė visu smarkumu, tačiau netolimoje ateityje dar labiau apsunkins sektoriaus padėtį. Naftos kainos kilimas dėl krizės Hormūzo sąsiauryje yra stiprus veiksnys kitoms žaliavoms, tai reiškia bendrą kaštų augimą. Trąšų kainos ir pasiūla irgi yra tiesiogiai veikiamos energetiškai intensyvaus gamybos proceso, o tiek energijos, tiek trąšų kainos daro didelę įtaką pašarų gamybai, sudarančiai iki 50 proc. pieno gamybos sąnaudų.

„Naftos ir trąšų kainos elgėsi identiškai tiek karo Ukrainoje pradžioje, tiek prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose. Tačiau pieno kainos situacija visiškai priešinga – tada pieno kaina kilo, o dabar krenta, – atkreipė dėmesį P. Viršilas. – Kodėl? Iš 2021-ųjų į 2022 metus atėjome su mažu pieno kiekiu, iš 2025 į 2026-uosius – su dideliu.“

Taigi, bendra pieno rinkos situacija išlieka sudėtinga: didelė pasiūla, silpnos riebalų rinkos kainos ir išsibalansavęs santykis tarp žaliavos ir produktų kainų rodo, kad spaudimas sektoriui artimiausiu metu neslūgs.