Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Ūkis
Ką daryti su žiemkenčių pavasariniu pelėsiu?

Švenčionys / Akademija, Kėdainių r. Ši žiema suteikė puikias sąlygas išplisti pavasariniam pelėsiui žiemkenčių pasėliuose, nes ant neįšalusios žemės iškrito storas sniego sluoksnis. Kaip galėtume pagelbėti pasėliams išsivaduoti nuo šios ligos?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Švenčionių biuro augalininkystės konsultantė Vigita Žeimo sako, kad žieminių augalų pasėliai Švenčionių rajone atrodo labai įvairiai. Kaip ir daugelyje rajonų, ankstyvos sėjos javų pasėliuose, ypač ten, kur sėta ūkinė ar nebeicuota sėkla, pasitaiko pavasarinio pelėsio.

„Šiais metais susidarė palankios sąlygos pavasariniam pelėsiui, nes žemė nebuvo įšalusi, o sniego danga stora. Tad jautresniuose pasėliuose ir išryškėjo ši problema. Apsidraudžiant nuo šios javų ligos, reikėtų sėti optimaliu laiku, neatsėliuoti javų, sėti beicuotą sėklą – visa tai sumažina pavasarinio pelėsio riziką. Aišku, orų nenuspėsime, bet bent jau apsidrausime, kad tokiomis sąlygomis kaip šiemet neteks matyti laukų su pavasariniu pelėsiu“, – sako V. Žeimo. 

Bioversija m7 2024 03 12

Sniego laukuose praktiškai neliko, bet rytų Lietuvoje visuomet vėluoja pavasaris ir vėliau vyksta vegetacijos atsinaujinimas. „Neaišku kokių staigmenų pasėliams pateiks ateinančių savaičių orai. Dar visko gali nutikti. Nereikėtų skubėti daryti išvadų dėl pasėlių peržiemojimo, palaukti šiltesnių orų ir žinoma, sulaukti pavasarinio lietaus.

Dabar galima pasiplanuoti pirmuosius tręšimo darbus, o tiems, kas turi pavasarinio pelėsio laukuose, siūlyčiau šiek tiek palaukti ir įvertinti, ar liga nesunaikino pasėlių, ar augalai gyvi. Ir pagal tai spręsti, ką daryti toliau“, – pataria augalininkystės konsultantė V. Žeimo.

Šį pavasarį dalyje žieminių javų pasėlių matyti pelėsio požymių

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės teigimu, Microdochium nivale patogenas, sukeliantis visiems žemdirbiams gerai žinomą pavasarinį pelėsį bei daigų pašaknio puvinius, nuo pernykštės vasaros vidurio iki dabar praėjo visą vystymosi ciklą ir sukėlė ligos protrūkį, kurį dabar ir matome žieminių javų laukuose.

„Susidariusios aplinkos sąlygos buvo palankios kiekvienu šio patogeno vystymosi tarpsniu. M. nivale sukeltą lapų dėmėtligę ir dėl ligos išbalusias varpas akylesni javų augintojai pastebėjo praėjusių metų vasarą.

Plika akimi ant grūdų užkrato nematyti, tačiau analizės laboratorijoje akivaizdžiai parodė, kad daugelio tirtų mėginių grūdų užsikrėtimas buvo gerokai didesnis nei 5 proc., kuomet sėklą rekomenduojama beicuoti“, – sako R. Semaškienė.

Ji priduria, kad kol dauguma Lietuvos gyventojų džiaugėsi nuostabiai gražia žiema, žemdirbiai nerimavo, kas vyksta po sniego patalais.

„Ant neįšalusios žemės nemenkas sniego sluoksnis palaikė artimą nuliui temperatūrą. Visos paminėtos sąlygos yra kaip iš augalų ligų epidemiologijos vadovėlio“, – šiemetinę situaciją apibūdina R. Semaškienė.

Javų atsėliavimas ir žemės dirbimas paliekant javų liekanas dirvos paviršiuje, kurios didžia dalimi lemia ligos dažnesnį ir gausų išplitimą, yra dažna praktika Lietuvos ūkiuose. Tokiomis sąlygomis pavasarinio pelėsio išplitimo rizika dar padidėja.

Dėl Microdochium sukeltų puvinių atėjus pavasariui pasimatė net ir visai žuvusių žiemkenčių (fotografuota LAMMC Žemdirbystės instituto bandymų laukuose)

Nutirpus sniegui visi akivaizdžiai pamatėme klasikinius pavasarinio pelėsio ir Microdochium daigų puvinių požymius. Pasimatė išgedusių, nubalusių žiemkenčių plotai. Želmenys sulipę, pilkšvo ar rausvo atspalvio. Yra ir žuvusių pasėlių. Kaip ir buvo galima tikėtis, pažeidimai optimalios sėjos (rugsėjo viduryje) pasėliuose yra gerokai didesni negu pasėjus spalio pirmą dešimtadienį.

Akivaizdūs skirtumai tarp veislių: LAMMC Žemdirbystės institute daromuose lauko eksperimentuose Ada ir Emilis veislių kviečiai mažiau pažeisti nei Etana ir Skagen veislių. Vėlyvos sėjos pasėliuose daigų puvinio pažeidimai labai smarkiai išretino pasėlį pasėjus nebeicuotą sėklą, o panaudoti beicai sėkmingai apsaugojo daigus nuo užkrato.

„Nors ne kartą minėjau klasikines sąlygas pelėsio plitimui, tačiau vis tik kyla klausimų, kodėl net pasėjus beicuotą sėklą žiemkenčių pasėliuose pažeidimų nemažai. Viena priežasčių – kad sukrito daug veiksnių, kurie lėmė labai palankias ligai epidemiologines sąlygas.

Taip pat praėjusį rudenį žieminiuose javuose, ypač ankstyvesnės sėjos, gausiai plito miltligė. Žiemkenčių pažeidimas šia liga buvo netipingai didelis, augalai nuėjo žiemoti gerokai jos nualinti, todėl augalų jautrumas kitoms ligoms, aplinkos veiksniams neišvengiamai buvo didesnis nei įprasta“, – aiškina R. Semaškienė.

Kokių priemonių imtis dabar? „Pirmiausia apžiūrėti pasėlius ir įsivertinti, ar jie nežuvę, ko mes šiemet tikrai nesitikėjome. Praėjus prognozuojamiems šalčiams ir kai tik bus galima įvažiuoti į dirvą, pasėlius patręšti. Kas dar žieminių javų auginimo technologijoje netaikė pavasarinio kviečių ar kitų žiemkenčių akėjimo, šiemet reikėtų būtinai tą padaryti“, – pataria R. Semaškienė.

Ji pabrėžia, kad apie fungicidus šiuo periodu kalbėti nereikėtų. Pavasariniu pelėsiu užsikrečiama augalams dygstant, rudenį, ir pagrindinė apsauga nuo šios ligos yra sėklos beicavimas. Minėtos priemonės (tręšimas, akėjimas) taikomos pasėlio būklei pagerinti, kai jau liga atlikusi savo darbą. Jokie ankstyvi pavasariniai purškimai nuo pavasarinio pelėsio ir Fusarium bei Microdochium pašaknio puvinių negelbėja.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos