Kiekvienam gyvulininkystės ūkiui svarbu, kad jo auginami gyvuliai visus metus būtų šeriami kokybiškais, maistingais pašarais. Todėl reikia ne tik tinkamai juos paruošti, bet ir laikyti. Mūsų šalies ūkiams dar neatrastų ir neišnaudotų galimybių atveria nauja technologija – pašarų kimšimas į rankoves specialia įranga.

Beveik trijų dešimtmečių gamybos patirtį turinčios čekų gamintojos „Euro bagging“ pašarų kimštuvus mūsų šalies gyvulininkystės ūkiams siūlo įmonė „Baltic direct“.

Pasak įmonės įkūrėjo ir vadovo Vido Valančiaus, „Euro bagging“ – viena geriausių pašarų rankovių ir kimštuvų gamintojų Europoje, kurių iš viso yra tik kelios. Gamintojos produkcija gerai žinoma daugiau nei 35 pasaulio valstybėse, o prieš metus įmonė „Baltic direct“ ją pristatė ir mūsų rinkoje. Penkios skirtingų modelių mašinos jau dirba įvairaus dydžio mūsų šalies ūkiuose, auginančiuose pienines karves, mėsinius galvijus ir net kiaules.

„Matome, kaip ūkiai vargsta su pašarų laikymu ir neabejojame, kad pašarų kimšimas į rankoves gali palengvinti kiekvieno gyvulininkystės ūkio gyvenimą, padėti prisitaikyti prie kintamų oro sąlygų, sumažinti pašarų gamybos ir laikymo kaštus, jų nuostolius ir netgi pagerinti pačių pašarų kokybę“, – pabrėžia V. Valančius ir priduria, kad pašarų kimšimas į rankoves – universalus ir sąlyginai pigus  būdas įvairiems pašarams laikyti ir jų maisto medžiagoms išsaugoti.

Technologijos potencialą jis mato ne tik įvairaus dydžio ūkiuose, bet ir žemės ūkio paslaugų sektoriuje. „Galimi klientai – šienainio gamybą ritiniuose, jų presavimą siūlantys paslaugų teikėjai. Pašarų kimšimas į rankoves – gerokai pigesnė technologija, o skaičiuoti kaštus žemės ūkyje privaloma, jei nori vykdyti veiklą“, – įsitikinęs „Baltic direct“ vadovas.

Išsiskiria universalumu ir lankstumu

Kimšti ir rankovėse laikyti galima labai įvairias žaliavas, pradedant nuo smulkintos žolės ar kukurūzų, baigiant cukrinių runkelių išspaudomis, traiškytais grūdais ar net alaus daryklų ir spirito varyklų šalutiniais produktais, kurie maisto medžiagomis gali papildyti gyvulių racioną.

Mūsų šalyje gana populiaru žolės šienainį presuoti į ritinius, taip pat gaminti žolės ar kukurūzų silosą tranšėjose. Palyginti su pašarų laikymu rankovėse, tai didesnių kaštų reikalaujančios technologijos, nes vien tik įrengti tranšėją kainuoja brangiai, be to, siloso gamyba joje imli žmonių rankoms ir technikai. Pašarams į rankoves kimšti užtenka 2–3 žmonių, nelygu kas kemšama – žolės ar kukurūzų silosas. Be to, tai beveik tris kartus pigiau nei presuoti silosą į ritinius.

Skirtingo našumo nuo traktoriaus varomi kimštuvai dirba jau keliuose mūsų šalies ūkiuose Pagėgių sav., Vilniaus, Plungės rajonuose

V. Valančiaus teigimu, mūsų šalies gyvulininkystės ūkiams ypač didelių iššūkių kelia cukrinių runkelių išspaudų – gana pigios nemažą energinę ir pašarinę vertę turinčios cukraus fabriko atliekos – laikymas, nes jos gana greitai genda. Geras sprendimas – kimšimas į rankoves, kuriose išsaugoma jų maistinė vertė.

„Kitas svarbus šios technologijos išskirtinumas – kiekis. Labai patogu tai, kad į rankovę gali dėti tiek masės, kiek turi. Pavyzdžiui, užpildai pilną tranšėją ir lieka 50 t žalios masės. Turi ją per 2–3 dienas sušerti gyvuliams, nes kitaip pradeda rūgti ir gesti, o jei turi kimštuvą – gali sukimšti į rankovę, kurios ilgį gali pagal save reguliuoti“, – technologijos išskirtinumą pabrėžia įmonės vadovas.

O svarbiausia, kad rankovėse išsaugoma pašarų kokybė ir jų nuostoliai būna minimalūs. „Įrangos gamintojos atlikti tyrimai rodo, kad sausosios medžiagos nuostoliai siloso tranšėjoje svyruoja nuo 12 iki 18 proc., o rankovėse siekia 5–8 proc. Be to, rankovėse, kurių plotis mažesnis nei tranšėjų, gerokai mažesni ir nekondicinio ar sugedusio pašaro nuostoliai, paprastai tik rankovės gale, kur užrišama, nes ten silpniau suspaudžiama. Mažesni pašaro praradimai ir pradėjus jį naudoti, palyginti su tranšėja, kuri atidengiama per visą plotį ir per trumpą laiką reikia sunaudoti daugiau pašaro nei iš rankovės“, – pranašumus vardija V. Valančius. Be to, taip pašarus galima sandėliuoti ilgai, šeriant kas dieną po 1-ą metrą atidarytoje rankovėje esančiu pašaru. Rankovėje pašarus saugiai galima išlaikyti iki 36 mėnesių.

Modeliai pagal ūkių poreikius

Čekai gamina, o lietuvių įmonė „Baltic direct“ mūsų šalies ūkininkams ir žemės ūkio paslaugų teikėjams gali pasiūlyti keletą skirtingų mašinų, kurios skiriasi ne tik kaina, našumu, bet ir konstrukciniais, techniniais sprendimais. Gamoje – traktoriaus varomi kimštuvai (traktoriaus reikia galiai perduoti) ir net nuosavą variklį turinti savaeigė mašina. Gamintoja artimiausiu metu žada pristatyti ir savaeigį vikšrinį kimštuvą.

Visų modelių pašarų kimštuvai turi transporterinį stalą pašarams supilti arba bunkerį, pvz., smulkintiems kukurūzų grūdams (CCM). Jo dydis ir talpa (turi bortus) priklauso nuo mašinos našumo. Šiek tiek modeliai skiriasi ir tunelių (keičiamų antgalių) skaičiumi (atsižvelgiant į modelį, gali būti nuo 2 iki 4 skirtingų dydžių) ir galimybėmis kimšti skirtingo skersmens, pvz., 2,4; 2,7, 3,0 ar 3,6 m, rankoves.

Rankovėse galima laikyti labai įvairius pašarus – nuo žolės ar kukurūzų siloso, iki grūdainio, cukrinių runkelių išspaudų ir pan. Pagal laikomas žaliavas parenkamos skirtingo skersmens rankovės

V. Valančiaus pastebėjimu, renkantis kimštuvą ūkiui, atsižvelgiama į kliento pageidavimus ir produktus, kuriuos norima sandėliuoti, nes, pvz., cukrinių runkelių išspaudas, grūdainį rekomenduojama kimšti į siauresnes rankoves.

Mažiausiu kimštuvu per valandą galima sukimšti 40–70 tonų. Šiai mašinai reikalingas 100–150 AG traktorius. Didžiausio našumo kimštuvu į rankovę galima sukimšti 100–150 t/val. arba apie 15 tūkst. t masės per metus.

Didžiausio našumo ir prabangiausios „Euro bagging“ mašinos – 180–230 AG traktoriaus varoma kimštuvo Deluxe versija ir savaeigė mašina, kurioje sumontuotas 225 AG VOLVO variklis.

Beje, Deluxe versijos pašarų kimšimo į rankoves mašina turi uždarą kabiną, kondicionierių, distancinį pultą, kopijuojančią važiuoklę (tai patogu ir aktualu transportuojant). Šią mašiną įmonė „Baltic direct“ šiemet pristatys ir Lietuvos žemdirbiams – ją apžiūrėti bus galima šią savaitę, rugsėjo 25–27 dienomis, VDU Žemės ūkio akademijoje vyksiančioje parodoje „Gyvulininkystė 2025“.

Naudoja ne tik savo ūkyje, bet ir teikia paslaugas

Pagėgių savivaldybėje kartu su tėvu ir dviem sūnumis ūkininkaujantis Algimantas Obrikis – vienas iš penkių mūsų šalies ūkininkų, investavusių į čekišką pašarų kimštuvą EB 310 LX, galintį kimšti trijų skirtingų skersmenų – 2,4; 2,7 ir 3,0 m – pašarų rankoves. Mišrus šeimos ūkis valdo apie 250 ha naudmenų ir augina mėsinius galvijus. Bendrai bandos dydis pasiekia iki 300 galvų. Šiuo metu, kai dalis gyvulių parduoti, likę apie 220.

Obrikiai planuoja pašarus į rankoves kimšti ne tik savo ūkyje, bet ir teikti savo regione paslaugas, mat vienas iš Algimanto sūnų turi įmonę, teikiančią žemės ūkio paslaugas, tarp kurių – ir žolės ar kukurūzų smulkinimas savaeigiu smulkintuvu. Tad įsigyta mašina leis išplėsti paslaugų krepšelį. 

Iš laukų atvežta smulkintos žolės ar kukurūzų masė iš priekabos pilama ant transporterinio kimštuvo stalo, nuo kurio keliauja tiesiai į rankovę. Tai apsaugo pašarus nuo žemių ir kitų nešvarumų

„Pavasarinėje parodoje pamatėme „Euro bagging“ mašiną, padiskutavome su tiekėjais ir gamintojais, kurie davė straipsnių ir atsiliepimų paskaityti, taip ir susigundėme įsigyti. Be to, pirmoji pašarų kimštuvą įsigijusi ir išbandžiusi šalia veiklą vykdanti didelė Šilgalių bendrovė šia įranga labai patenkinta ir ją intensyviai naudoja“, – kas paskatino įsigyti čekišką mašiną, pasakoja ūkininkas.

Jis pabrėžia, kad rankovėse laikytus pašarus gyvuliai labai noriai ėda. „Vieną rankovę jau sušėrėme, dabar antrą atidarėme, tai ėdamumas labai geras, nes pašaras nesutryptas kaip tranšėjoje, o sukištas ir atrodo kaip šviežias, kvepia“, – pastebėjimais dalijasi A. Obrikis. Ir priduria: bendrovės atlikti tyrimai parodė, kad rankovėje laikyto parašo kokybė pagal visus parametrus, įskaitant įsisavinamumą ir virškinamumą, yra 15 proc. geresnė nei laikytų tranšėjoje, nors pagal abi technologijas silosas gamintas iš to paties lauko žolės ir tą pačią dieną.

Šeimos ūkyje šiemet pagamintos 4 žolės siloso rankovės, planuojama dar į 2–3 rankoves (priklausys nuo kukurūzų masės derliaus kiekio) kimšti smulkintus kukurūzus. Teikdami pašarų kimšimo į rankoves paslaugas Obrikiai jau pagamino apie 20 rankovių, į kurias kišo ne tik žolės silosą, bet ir cukrinių runkelių išspaudas.

Pasak ūkininko, ši pašarų gamybos ir laikymo technologija išskiria ne tik universalumu (galima kimšti įvairias žaliavas) ir lankstumu, bet ir švarumu.

 „Ant pašaro, kemšamo į rankoves, nevažiuoja jokia technika, priešingai nei gaminant silosą tranšėjose, kur jį minančios technikos ratai, ypač po lietaus, būna nešvarūs, todėl ir į pašarą patenka žemių ir kitų priemaišų. Čia atvežta susmulkintos žolės ar kukurūzų masė pilama ant transporterinio stalo ir iš karto sukemšama į rankoves“, – į pašaro švarumą dėmesį atkreipia ūkininkas.

Čekų kompanijos „Euro Bagging“ įkūrėjo sūnus Lukaš Jurek, atsakingas už mašinų gamybos padalinį, Pagėgių sav. ūkininkui Algimantui Obrikiui (dešinėje) pristato svarbiausius pašarų kimštuvo valdymo ir priežiūros principus

Be to, tai greitesnis pašarų gamybos būdas: į rankovę pašarai sukemšami gerokai greičiau nei suminami tranšėjoje. Šiai technologijai nebaisus ir lietus, nes galima tęsti darbą vėliau, net po kelių dienų – kimštuvas masę rankovėje gerai suspaudžia, todėl oro neįeina ir žalos pašaro kokybei nepadaro.

Beje, Obrikių ūkyje pašarai lig šiol buvo gaminami tranšėjoje. Pašnekovas sutinka, kad gaminti silosą tranšėjoje šiek tiek pigiau, jei neskaičiuoji jos įrengimo kaštų, tačiau pagrindiniu šios technologijos trūkumu jis įvardija tai, kad nespėjus atidengto pašaro sušerti, jis ima kaisti ir gesti, taip patiriami nemaži pašaro nuostoliai. Ypač tai aktualu, kai gyvuliai parduodami ir jų skaičius sumažėja. Laikant pašarus rankovėje, tai kur kas lengviau valdyti ir kontroliuoti.

„Nors naudojame šią technologiją dar visai neilgai, tačiau esu ja labai patenkintas, matau ne vieną privalumą. Tikrai nesigailiu, kad investavome ir grįžti prie siloso gamybos tranšėjose, kurias dar visai neseniai įsirengėme, nesiruošiame. Tikimės, kad išnaudosime įrangą ne tik savo ūkyje, bet teikdami paslaugas“, – sako Pagėgių sav. ūkininkas A. Obrikis.