Akademija (Kauno r.). Ekologija pagreitį įgaus tada, kai atsirems į tris banginius: politinę valią, trumpąsias grandines ir kooperaciją. Be to, norint suprasti ekologijos naudą reikia šviesti vartotojus, kad žinomumas būtų masinis. 

Tokie teiginiai skambėjo parodoje „Ką pasėsi... 2025“ surengtoje diskusijoje „Kodėl ekologinė produkcija sunkiai pasiekia vartotojus: galimi problemų sprendimai“.

Padiskutuoti apie ekologijos naudą, gebėjimą ir galimybes ją parduoti, daugybę kitų iššūkių buvo pakviesti ūkininkai, asociacijų vadovai: Justina Kreizaitė, Arūnas Rutkauskas, Mindaugas Petkevičius, Nikolajus Dubnikovas, taip pat LSMU Kauno klinikų kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė, sveikos gyvensenos entuziastas Tadas Gudėnas.

Diskusiją jos moderatorius Darius Petkevičius pradėjo nuo klausimo – pirkti ekologiškus produktus ar nepirkti? Juk žmogus pirmiausia galvoja apie kainą, o ne apie tai, kas sveikiau.

„Pirkti ir valgyti, nes tai atsiperka“, – sakė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas ir kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas M. Petkevičius.

Prof. O. Dobilienė teigė, kad žmogaus sveikatai ekologiški vaisiai ir daržovės yra daug naudingesni, negu užauginti paprastai, naudojant tam tikras priemones, kurios gali skatinti organizmo uždegimą, daryti blogą įtaką kraujagyslėms, skatinti aterosklerozės vystymąsi.

„Tik turime žinoti, kur galime nusipirkti tikrai sveikų vaisių ir daržovių, be nereikalingų priemaišų. Reikia labiau prieinamos patikimos informacijos“, – kalbėjo kardiologė.   

Kaip parduoti brangesnę ekologišką produkciją?

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ įkūrėjo ir direktoriaus N. Dubnikovo nuomone, lyginti ekologinį ir paprastą maistą yras tas pats, kaip lyginti vakarietišką traktorių su senu baltarusišku. Bet Lietuvoje ekologiškų produktų suvartojama tik 1 procentas.

Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos vadovas doc. dr. A. Rutkauskas sakė, kad nemaža dalis klientų, kuriems prireikia kokybiškos jautienos, atsiranda tada, kai išgirsta mažakraujystės diagnozę.

LSMU atstovai doc. dr. Arūnas Rutkauskas ir prof. dr. Olivija Dobilienė akcentavo ekologinių produktų naudą sveikatai

Tiesioginiai ekologinės jautienos pardavimai didėja, bet labai pamažu, todėl kyla klausimas, ar lietuviai moka parduoti ekologišką produkciją?

„Kiek teko sutikti kolegų, prekiaujančių ekologiška produkcija, sekasi tiems, kurie labai tiki savo produkcijos verte“, – sakė ekologiškus aliejus gaminanti J. Kreizaitė, trečios kartos Jastramskų šeimos ūkio ūkininkė. Ji antrino A. Rutkauskui, kad reikia valgyti sveikus ir kokybiškus riebalus, kuriems priklauso ne tik alyvuogių aliejus.

„Turime nemažai sveikų aliejų, gaminamų mūsų ūkyje, kuriuos daugiausia parduodame tiesiogiai, o tam didžiausią įtaką daro ne mūsų prekių ženklas, kaip norėtume, o šeimos istorija“, – pripažino Justina.

Ekologiškus aliejus gaminanti Justina Kreizaitė teigė, kad parduoti ekologišką produkciją sekasi tiems, kurie labai tiki jos verte

A. Rutkauskas, populiarindamas ekologišką jautieną, į Lietuvą praėjusį rudenį pasikvietė garsų Prancūzijos šefą Luc‘ą Deliere‘ą, kuris gyvulininkystės parodoje rodė visą procesą – nuo mėsos išpjaustymo iki iškepimo.  

„Luc‘as stebėjosi, kad tiek investuojame į etiketę, o ne į svarbesnius dalykus. Jo manymu, ekologija turi tapti įpročiu, ją turime skiepyti nuo mažų dienų, tik taip keliausime į sveikesnį gyvenimą“, – prisiminė prancūzo vizitą A. Rutkauskas.

Verslinio sodo „Uogytės“ savininko T. Gudėno teigimu, norint parduoti produkciją, svarbiausia teiginys. Tuo jis įsitikino gamindamas ir parduodamas funkcinį žmogaus sveikatai palankų maistą.

Ekologinę produkciją gaminantiems ūkininkams eiti į didžiuosius prekybos tinklus, anot N. Dubnikovo, nėra tikslo, nes mažmeninė ekologiškų produktų rinka yra per maža ir per brangi. Ekologiški produktai turėtų būti masiškiau parduodami per tiesioginius kontaktus ir, svarbiausia, naudojami viešajame sektoriuje, vaikų ugdymo įstaigose.

„Čia turime daryti proveržį“, – teigė N. Dubnikovas, kurio bendrovė su Žemės ūkio ministerijos pagalba šiuo metu produktus tiekia 80-iai darželių.

„Lyginti ekologinį ir paprastą maistą yra tas pats, kaip lyginti vakarietišką traktorių su senu baltarusišku“, – teigė žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ vadovas Nikolajus Dubnikovas

Kamuolys – politikų pusėje

Ekologija pagreitį įgaus tada, N. Dubnikovo manymu, kai atsirems į 3 banginius: politinę valią, trumpąsias grandines ir kooperaciją.

„Politinė valia turi būti išreikšta vienu sakiniu – viešajame sektoriuje, nesant ekologinio produkto, galima pirkti visa kita. Kol šito sakinio neatsiras, ekologinės produkcijos kelias į Lietuvos rinką išliks sunkus“, – tokias mintis išsakė N. Dubnikovas, pridūręs, kad priekaištai tikrai ne ŽŪM, kuri iš tiesų ekologiškus ūkius girdi ir nemažai dėl jų daro. Jis labiau pasigenda Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijų požiūrio.

M. Petkevičius antrino, jog Vyriausybės programoje aiškiai parašyta – skatinti ekologinės produkcijos gamybą ir ekologinį ūkininkavimą. Taigi, kamuolys politikų pusėje.

Kooperatyvo „Eko tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius ir sveikos gyvensenos propaguotojas Tadas Gudėnas įsitikinę, kad ekologiniai produktai vartotojams atsiperka per sveikatos prizmę

O A. Rutkauskas dar pridūrė, kad daug kas priklauso ir nuo vartotojų, todėl būtina didinti jų sąmoningumą apie ekologijos naudą. Kardiologė O. Dobilienė pažadėjo iniciatyvą populiarinti ekologišką produkciją rengiant sveikos mitybos gaires.

Tai, kad jau kalbama apie ekologiją, yra gerai, tačiau, diskusijos dalyvių manymu, to vis dėlto neužtenka, nes žinomumas turi būti masinis. Todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti.