Lazdijų r. Vieno pirmųjų ekologiškai pradėjusio ūkininkauti Edmundo Henriko Jastramsko anūkė Justina Kreizaitė ne tik tęsia senelio ūkininkavimo tradiciją, bet ir paveldėjo šeimos muzikalumą. Jos atliekamos įvairaus stiliaus dainos girdimos ir festivaliuose, ir kameriniuose renginiuose.

Justina Kreizaitė į šeimos ūkį, esantį Šventežerio kaime, grįžo po studijų Vilniuje. Šiuo metu ji atsakinga už aliejų, gaminamą iš ūkyje išaugintų augalų: saulėgrąžų, rapsų, linų, kanapių.

Moteris džiaugiasi, kad su žmonėmis gali dalytis ne tik ekologiškais maisto produktais, bet ir dainomis. Muzika ją lydi nuo pat vaikystės.

Grįžusi į gimtinę, tapo dzūkroko, kantri roko grupės „Kryžkelė“ vokaliste, aktyviai dalyvavo įvairiuose rajono renginiuose ir projektuose. Vėliau pradėjo dainuoti bliuzroko grupėje „Andy Abro Band“. Koncertuoja ir kaip solo atlikėja. J. Kreizaitė sutiko pasidalyti savo muzikine veikla.

Kaip ir kada pradėjote dainuoti?

Visą gyvenimą muzika buvo šalia. Ir mokykloje, ir studijų laikais, ir po studijų grįžus į gimtąjį kraštą. Kai dar mokiausi Lazdijų mokykloje, grojau pianinu.

Studijų laikais į rankas paėmiau gitarą. Bet visada labiau norėjau dainuoti negu groti. Todėl ir dabar sau neakomponuoju. Palieku tai daryti tiems, kurie tai mėgsta ir geba geriau.

Esu labai savikritiška, bet jeigu žmonėms patinka mano balsas, pavyksta pasiekti klausytojo širdį ir mane vis kviečia dainuoti, tai kodėl gi ne! Dainuoju su didžiausiu malonumu.

Esate Alytuje įsikūrusios bliuzroko grupės „Andy Abro Band“ narė. Kokia jūsų atėjimo į grupę istorija?

Prisijungti prie „Andy Abro Band“ pakvietė šios grupės siela ir dainų autorius Andrius Abromavičius. Tuo metu jo studijoje Alytuje įrašinėjome Lazdijų grupės „Kryžkelė“ dainas ir susibičiuliavome. Andrius kaip tik dairėsi muzikantų. Mano draugas Justas grojo būgnais. Abu įsitraukėme į grupę, pradėjome važinėti į repeticijas.

Tada Andrius įkūrė Alytaus bliuzo klubą, rengė bliuzo vakarus. Taip viskas natūraliai pradėjo rutuliotis bliuzo kryptimi.

Festivalyje „Alytus blues fest“ 2019 m. Justina dainavo su grupe „Andy Abro band“

Tiesa, paskutiniu metu grupės veikloje dalyvaujame vis rečiau. Bet palaikome draugišką ryšį, susitinkame. Andriaus studijoje įrašinėjame dainas. Jo kurtas atlieku ir savo solo koncertuose.

Kaip renkatės kūrinius?

Turiu kelis skirtingų stilių repertuarus. Dainuoju labai įvairius kūrinius, man patinka atrasti save vis kitame žanre. Esu dainavus sunkųjį ir poproką, kantri, bliuzą ir bliuzroką. Žinoma, tenka dainuoti ir daug popdainų. Be jų neapsieina joks vakarėlis. O paskutiniu metu krypstu į džiazą. Atlieku popdainų perdirbinius džiazo ir bosanovos ritmais. Patinka ir jaučiu, kad tokios dainos tinka mano balso tembrui.

Lazdijuose vykstančiame renginyje „Pasienio fiesta“ J. Kreizaitė pasirodė su kolega Arūnu Maciulevičiumi

Kas yra jūsų dainuojamo stiliaus ikona?

Neprisirišu prie vieno muzikos stiliaus, todėl tų ikonų, iš kurių galima pasimokyti, yra tikrai nemažai.

Visada žaviuosi stipraus balso ir charakterio dainininkėmis: Tina Turner, Janis Joplin, Cher. Iš jaunųjų popžvaigždžių labai patinka Miley Cyrus balsas. Iš lyriškųjų – Karen Souza, Diana Krall. Taip pat be galo žaviuosi Ingos Jankauskaitės dainomis, ypač jų tekstais. Mėgstu ir šiuolaikinę elektroninę muziką. Galėčiau vardyti dar labai daug.

Kokie įsimintini koncertai ar renginiai, kuriuose dainavote?

Dainuoju ne vienerius metus, tad koncertų būta labai įvairių. Ir didelėse scenose, ir tamsiuose baruose, ir solidžiose kamerinėse salėse. Dauguma vienaip ar kitaip įsimena. Turbūt vienas smagiausių buvo Suvalkų bliuzo festivalis. Jame koncertuoja garsiausios bliuzo žvaigždės.

Suvalkų bliuzo festivalyje nuolat pasirodo lietuvių ir lenkų roko, bliuzo grupės. 2021 m. dalyvavo ir Justina su kolegomis

O vienas jaukiausių – muzikinis vakaras prie Dusios ežero, kaimo turizmo sodyboje. Dainavau poilsiautojams ir svečiams, buvo fantastiško grožio vakaras, skambėjo lyriška muzika... Buvo taip ramu ir gera – lyg muzikos ir gamtos terapija. Nenorėjau, kad vakaras baigtųsi.

Muzika labai stiprus dalykas. Daina gali nuraminti, paguosti, padėti užsimiršti, įkvėpti drąsos, užkurti žygdarbiams. Ir kai reikia, muzika labai gražiai užpildo tuštumas. Tiek širdyje, tiek renginio scenarijuje.

Ji tikrai turi labai daug galios. Kai pavyksta suvaldyti tą galią, apima neapsakomai geras jausmas. Nesvarbu, kokio dydžio būtų koncertas.

Esate gavusi dovanų lietuviškosios bliuzroko karalienės Arinos pamokų...

O, tai buvo gana senokai. Visada labai žavėjausi Arina. Jos dainų atlikimo maniera, gyliu, ji moka dainą paversti tokia stipria. Be to, visada į sceną įžengia kaip karalienė.

Draugai sužinojo, kad ji moko vokalo, tad per gimtadienį padovanojo man keletą pamokų. Nuvažiavau į Kauną, išsirinkome porą dainų ir šlifavome kiekvieną žodį, frazę, garsą. Esu labai dėkinga ir draugams už tokią dovaną, ir Arinai, kad atskleidė man keletą savo muzikinių paslapčių. Tikrai vertinga patirtis.

Kaip derinate darbą ūkyje ir savo pomėgį?

Dirbu šeimos ūkyje, čia kaip ir nuosavas verslas, tad esu pati atsakinga už savo laiką. Žinoma, kartais tenka atsisakyti koncerto, pakoreguoti repeticijų laiką dėl darbų ūkyje. Bet, sakyčiau, kol kas suderinti muziką ir žemės ūkį sekasi visai gerai.

J. Kreizaitė senelio ekologiniame ūkyje atsakinga už aliejų

Pagrindinis mūsų šeimos ūkio iniciatorius ir įkūrėjas senelis Edmundas Jastramskas pats gana muzikalus. Jaunystėje griežė smuiku.

Tėtis studijų laikais taip pat grojo gitara, vaidino spektakliuose ir dar labai ilgai vedė įvairius renginius Lazdijuose. Ir mano brolis muzikos mokykloje baigė saksofono specialybę. Tad muzika ir scena mūsų šeimoje ne naujovė.

Dėkoju už pokalbį.