Prienai. Lietuvos žemės ūkio taryba į Prienų kultūros centrą pakvietė krašto žemdirbius aptarti sektoriaus aktualijas su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir ministerijai pavaldžių įstaigų atstovais.

O aktualijų ne viena – nuo mėlynojo liežuvio ligos ir dėl to kylančių klausimų dėl gyvulių judėjimo, iki dabartinio biudžeto ir naujojo finansavimo laikotarpio pokyčių ir iššūkių.

Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Jono Vilionio, visų šakų žemdirbiams iššūkių netrūksta, todėl kaip niekad svarbi vienybė ir susitelkimas.

„Tik laikydamiesi kartu, vieningai, susitelkę, žemdirbiai pasieks sektoriui būtinų valdininkų sprendimų. Turime belstis tol, kol mus išgirs. Priešingu atveju mūsų neliks“, – sakė J. Vilionis.

Kad stiprios žemdirbių asociacijos, jų balsas ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje, sutelktas tikslinis darbas reikšmingas formuojant bendrąją žemės ūkio politiką sutiko ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis, asociacijų stiprybę įvardijęs atsvara politikams ir kontroliuojančioms institucijoms.

Daugiausia dėmesio – finansų klausimams

Trumpai pristatydamas šių metų finansines paramos priemones, A. Palionis patikino, kad šiais metais bus išmokėtos kompensacijos už 2024 m. ir šių metų pavasarį šalnų padarytus nuostolius, taip pat ūkininkai dar galės kreiptis paramos atskirų šakų investicijoms pagal Strateginio plano priemones.

Pasak jo, nors grūdininkams investicinė parama nenumatyta, tačiau planuojama juos skatinti auginti kiaules ir kurti pridėtinę vertę joms sušeriant grūdus. „Nuo 2015 iki 2025 m. kiaulių laikytojų sumažėjo nuo 15 iki 3 tūkst., tad apsirūpiname tik 42 proc. kiaulienos. Esant mažoms grūdų supirkimo kainoms, grūdų augintojams tai galėtų būti vienas iš būdų pajamoms diversifikuoti“, – apie planus prasitarė ministras, daugiausia dėmesio skirdamas naujojo finansinio laikotarpio pokyčiams pristatyt

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis daugiausia dėmesio skyrė naujojo finansavimo laikotrapio pokyčiams pristatyti

Viena svarbiausių ir opiausių temų, kuri keliasi ir į naująjį finansinį laikotarpį – konvergencijos klausimas, tai yra Lietuvos žemdirbiams skiriamų tiesioginių išmokų suvienodinimas su kitų Europos Sąjungos valstybių žemdirbiais. Pasak ministro, tam ypač svarbu žemdirbių vienybė ir palaikymas, ypač derinant pozicijas su kitų Baltijos šalių ūkininkais, nes konvergencijai estai kol kas nepritaria.

A. Palionis pabrėžė, kad naujuoju laikotarpiu, kuriam lėšos sumažintos 20 proc., keičiasi finansavimo principai, be saugių žemės ūkio politikai rezervuotų pinigų (4 mlrd. 389 mln. eurų), žemės ūkiui pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės (NRP) planą, kuris šiuo metu yra valdomas Finansų ministerijos, atsiveria galimybės pretenduoti į sanglaudos fondus, kuriais iki šiol daugiausia finansuotos švietimo bei socialinės infrastruktūros iniciatyvos.

Planuojama keisti ir bazines išmokas nuo dabartinių 80 eurų iki 130–240 Eur/ha, tačiau įvedami nauji terminai – „jaunas ūkis“, „mišrūs ūkiai“, taip pat papildomos paramos galimybės ūkininkaujančioms moterims. Smulkiesiems ūkiams planuojama suteikti daugiau lankstumo, t. y. tikėtina, kad valstybės narės galės pačios nustatyti papildomų išmokų modelį.

„Dar šiame laikotarpyje norime pakeisti jaunojo ūkininko įsikūrimo taisykles ir supaprastinti ūkio perleidimą, kad tėvai galėtų lengviau perduoti ūkius vaikams, o šie gautų finansinę paramą ir galėtų modernizuoti ūkį be perteklinės administracinės naštos“, – sakė ministras, prasitardamas, kad parama jauniesiems ūkininkams įsikurti nuo 2028 m. galėtų siekti iki 300 tūkst. eurų.

Įžvelgia daug grėsmių

Dalydamasis įžvalgomis apie naująjį finansinį laikotarpį, Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas pirmiausia pasigedo objektyvumo ir metodikos aiškumo, pagal kurią valstybėms narėms sumažintos lėšos. Nors kalbama apie visuotinį 20 proc. lėšų sumažėjimą, tačiau, jo skaičiavimais, ko kurioms šalims sumažinta gerokai mažiau, kaip kurioms – daugiau, pvz., Lietuvai ir Danijai.

Didelių grėsmių jis įžvelgė ir fondų suliejime, kurį įvardijo kaip bendrosios žemės ūkio politikos panaikinimą.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas naujajame finansiniame laikotarpyje įžvelgė daug grėsmių žemės ūkiui

„Žemės ūkio finansavimas bendrame fonde – finansinis instrumentas, kuris neturi apibrėžto teisinio statuso. Ir čia yra lūžio momentas, Komisija bando peržengti ribas ir pastumti žemės ūkio politiką nuo įteisinto ES lygio“, – nuogąstavimais dalijosi E. Pranauskas.

Ministro jis prašė atkreipti dėmesį ir į tai, kad bendrovėse dirba labai daug jaunų žmonių, kurių amžiaus vidurkis nesiekia 40 metų. Kai kuriose bendrovėse jauni žmonės sudaro 20–40 procentų.

„Senosios šalys, kur vyrauja šeimos ūkiai, nelabai supranta žemės ūkio bendrovių veiklos, tačiau esame šią žinią ištransliavę Europos Komisijai, bet nejaučiame, kad ir Ministerijoje kažkas mus girdėtų. Kai bus rengiama kartų atnaujinimo strategija, norime, kad atsižvelgtumėte į šį faktą“, – sakė LŽŪBA prezidentas.

Superkant gyvulius piktnaudžiaujama dėl mėlynojo liežuvio ligos

Pristatydamas situaciją dėl mėlynojo liežuvio ligos, jos plitimo kelią ir požymius Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis pirmiausia pabrėžė, kad ši liga žmogui nepavojinga, neperduodama iš gyvūno gyvūnui ir jokios įtakos produkcijai neturi, tiek pieną, tiek mėsą saugu vartoti, o avių vilną perdirbti.

„Svarbu ūkininkams žinoti ir tai, kad, nepaisant to, kad Lietuva laikoma mėlynojo liežuvio liga užkrėsta šalimi, tačiau prekyba gyvuliais – tiek auginimui, tiek skerdimui – galima ir vyksta, nors gauname nemažai pranešimų, kad ūkininkai negali parduoti produkcijos ir supirkimo kainos stipriai sumažėjusios“, – pastebėjo E. Mecelis.

Apie mėlynojo liežuvio ligą kalbėjo Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis

Pasak jo, skerdimui gyvuliai tiek Lietuvoje, tiek į kitas ES šalis gali keliauti be apribojimų, veisimui ir auginimui parduodami gyvuliai į kitas šalis turi būti vakcinuoti arba jiems atlikti tyrimai.

Gyvulius auginimui be apribojimų ir vakcinacijos iš Lietuvos galima vežti į keturias šalis – Italiją, Ispaniją, Nyderlandus ir Belgiją, nes jose nustatytas toks pat 3 serotipas, kaip Lietuvoje.

Į supirkėjų piktnaudžiavimą ir naudojimąsi padėtimi dėmesį atkreipė ir Lietuvos mėsinių augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Nerijus Gricius, ragindamas ūkininkus kol kas susilaikyti nuo gyvulių pardavimo.

„Dabar skerdyklų vadybininkai važinėja po ūkius ir ragina kuo greičiau gyvulius parduoti, nes, jų žodžiais, ateityje bus dar blogiau. Tačiau 20–30 proc. nukritusios kainos yra nepagrįstos, nes paprastai visoje Europoje dėl sezoniškumo rudenį jos krinta iki 5 proc. Vadinasi, supirkėjai piktnaudžiauja padėtimi, tad būkime budrūs, atidūs ir kantrūs“, – ragino N. Gricius.

Kalbant apie gyvulių vakcinaciją nuo mėlynojo liežuvio ligos, ministras A. Palionis prasitarė, kad Žemės ūkio ministerija vertina sumą, reikalingą vakcinacijai, ir svarsto apie jų kompensavimą, nors to nedaro nė viena kita ES šalis.

***

Beje, panašaus pobūdžio renginius Lietuvos žemės ūkio taryba planuoja organizuoti ir į susitikimus su ministru ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų atstovais pakviesti ir kitų rajonų žemdirbius.