Vilnius. Pieno krizė ir kiti sektoriaus skauduliai ūkininkų atstovus verčia ieškoti sprendimų ir palaikymo valdžios koridoriuose. Šįkart aktualiausi klausimai aptarti Vyriausybėje, kuri po susitikimo pranešė apie ketinimus leisti žymėtą dyzeliną įsigyti ir kooperatinėms bendrovėms.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) atstovai trečiadienio popietę aktualiausius klausimus aptarė su premjere Inga Ruginienė.

Vyriausybės teigimu, I. Ruginienė užtikrino, kad tikslinės europinės paramos pieno ūkiams klausimas jos iniciatyva ir tiesioginiu Žemės ūkio ministerijos įsitraukimu ir toliau bus keliamas diskusijose su Europos Komisija.

Vyriausybės teigimu, įsiklausant į ūkininkus šiuo metu jau parengtas ir derinamas projektas dėl žymėto dyzelino įsigijimo galimybių žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (LRV, L. Penek nuotr.)

Pasak LPGA vadovo Jono Vilionio, ministrei pirmininkei vėl buvo priminti vadinamajame pieno proteste priimtos rezoliucijos reikalavimai ir įvardytos problemos. Vis dėlto daug optimizmo po susitikimo jis neturėjo.

„Rašom ir rašom, prašom ir prašom (...) Aš tik matau, kad labai daug ūkių užsidarys arba bus parduoti, nes neišgyvens.

Jeigu jie neras (sprendimo būdų – red. past.), mes turime ir kitų būdų bei kelių. Mes nesustosime. Klausimas dabar – būti arba nebūti“, – po susitikimo Vyriausybėje portalui manoūkis.lt komentavo J. Vilionis.

Jis priminė, kad sektoriaus problemos jau yra aiškiai išsakytos prezidentui, taip pat susitikimai su už žemės ūkį atsakingais politikais numatomi ir Briuselyje.

Anot J. Vilionio, dar kažkaip bando laikytis mišrūs ūkiai, tačiau ir jiems ima stigti apyvartinių lėšų, o tam skirtos ir greitu metu turinčios startuoti lengvatinės paskolos per ILTE, pasak jo, tėra tik „lašelis jūroje“. Jis pasakojo, kad galbūt bus ieškoma resursų Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, sprendimų kooperatyvams – susitikimo metu aptarta nemažai klausimų. Vis dėlto ūkininkai akcentuoja, kad šiuo metu reikia sprendimų ir veiksmų.

„Čia galime šnekėti, kiek ir kaip norime, bet jeigu ūkininkui šiandien neapsimoka, tai... Nuo metų pradžios daugiau kaip 1 700 mažiukų ūkių pasitraukė. Ir jeigu neatsivešime pieno iš Latvijos, Estijos, tai ką valgysime“, – kalbėjo J. Vilionis.

Pasigenda ilgalaikės strategijos

Tiek jis, tiek kiti ūkininkų atstovai po susitikimo teigė pasigendantys ne tik greitų sprendimų, bet ir ilgalaikės žemės ūkio vizijos. 

LPGA narė, kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė teigė, kad ūkininkai atsinešė nemažą sąrašą galimų tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių sprendimų, tačiau pamatinė problema – pasigendama ilgalaikės strategijos.

„Manome, kad yra labai didelė bėda, jog žemės ūkis ir ypatingai pieno sektorius neturi ilgalaikės strategijos. Jos visos baigiasi su ministro pakeitimu. Kiekvienas atėjęs traukia vežimą į skirtingas puses.

Kai kurių dalykų neįmanoma padaryti nei per du metus, nei per penkis. Ūkininkai investuoja, tada mato šokinėjančias kainas ir supranta, kad tai daro su didele rizika, nes niekada nežino, kas bus po to – ilgalaikės strategijos tiesiog neturime“, – komentavo LPGA atstovė.

Tikisi greitesnių sprendimų

Nuošalyje neliko ir mėšlo tvarkymo klausimas. Pasak Telšių r. ūkininkės Zitos Dargienės, premjerei buvo primintas kovą Vyriausybėje gautas pažadas, kad bus mažinama administracinė našta. Vis dėlto, anot ūkininkės, panašu, kad keičiama tręšimo mėšlu ir srutomis tvarka ją tik didina. „Dar kartą pažadėjo šį klausimą spręsti, o mes pakvietėme į akciją. Sakė, kad jei nedirba (tie, kurie turėtų – red. past.) – darykite akciją. Ji tik už“, – po susitikimo kalbėjo Z. Dargienė, besivilianti, jog reikiami sprendimai vis dėlto bus priimti.

Balandis buvo pažymėtas ir protestu, ir žemdirbių bei politikų įvairaus lygio susitikimais. Pasak jaunojo ūkininko, LPGA nario Aurimo Gelbūdos, kaimo gyvybingumo, jaunųjų ūkininkų plėtros bei įsikūrimo klausimai, nors ir labai lėtai, tačiau panašu, kad juda į priekį.

„Ieškosime geriausių sprendimų, kaip padėti kaimui išlikti gyvybingam. Jei klausimai nebus sprendžiami ministrų lygiu, vėl kreipsimės į premjerę (...) arba vėl ateisime čia, arba imsimės ir kitų priemonių“, – komentavo A. Gelbūda.

Besitęsiant pieno krizei jis teigė, kad ūkininkai griebiasi ir paskutinio šiaudo, tikisi, kad, galbūt, kitas pusmetis bus geresnis. Jis sakė besitikintis, kad Vyriausybė parodys dar didesnį susidomėjimą žemdirbiais, o tai galiausiai virs konkrečiais veiksmais.

Ūkininkų atstovai teigė premjerei ir jos komandai pabrėžę, kad sprendimų reikia kuo greičiau (LRV, L. Penek nuotr.)

J. Dovydėnienė pasakojo, kad vos prasidėjus kainų kritimui turėta vilties, kad tai, galbūt, tęsis iki naujųjų metų, vėliau terminai buvo prasitęsti iki gegužės, tačiau dabar jau aišku, kad artimiausius porą mėnesių kainos vargu ar pajudės į viršų, o kooperatyvams gegužę matomas ir dar tolesnis kritimas.

Nors situacija nė kiek nesitaiso, ji teigė suprantanti, kad sunku tikėtis greitų veiksmų – vis dėlto šįkart pas premjerę ateinama prašyti ne pavienių įstatymų pataisų, o platesnių uždavinių sprendimo.

„Premjerė girdi, matome jos geranoriškumą, suprantame, kad dideli darbai nepasidaro per dieną, bet šįkart bandėme dar kartą pasakyti, kad sprendimų reikia kiek įmanoma greičiau, nes visa tai užsitęsė jau per ilgai ir jau natūraliai yra didelė grėsmė ūkiams išnykti. Ir jau nebekalbame tik apie smulkiuosius, nuostolius patiriančio ūkio dydis vis auga – tai jau liečia ir didelius ūkius, ir bendroves. Iš tikrųjų iššūkių yra labai daug“, – sakė J. Dovydėnienė.

Būtina užtikrinti apsirūpinimą maistu

J. Dovydėnienės teigimu, susitikime buvo aptarta, kad valstybė pirmiausiai savo piliečiams turi užtikrinti saugumą ir apsirūpinimą maistu. „Visą laiką deklaruojama, kad tai – verslas ir į jį kištis negalima, tačiau visų pirma tai yra maistas žmonėms. O jei tu dirbi, nebegali išgyventi, iš karto kyla grėsmė, kad nebus pagamintas maistas. O kai neapsirūpiname savo maisto produktais, tada niekas nebesvarbu. Tad nors tai yra verslas, valstybė čia turi įsikišti“, – argumentus vardino LPGA atstovė.

Kaip trumpalaikės priemonės buvo įvardyta galimybė ūkininkams dengti negautas pajamas, lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms per ILTE jau netrukus turėtų pasirodyti.

Tarp ilgalaikių priemonių aptartos investicijų į modernizavimą galimybės, susietumo peržiūrėjimas, tipinių fermų statybos leidimų supaprastinimas, savikainos pagal ūkių dydžius fiksavimas, kooperacijos skatinimas. Taip pat kalbėta apie palankesnes įsikūrimo sąlygas jauniesiems ūkiams, mišrių ūkių, kaip rizikos diversifikavimo galimybės, skatinimas, didesnis dėmesys trumposioms maisto grandinėms, efektyvesnis gyvulių ligų rizikos valdymas. Nuošalyje neliko ir aktualiausi teisėkūros klausimai.

Kaip ir kiti susitikimo dalyviai, J. Dovydėnienė taip pat akcentavo, kad problemos išsakytos, panašu, kad girdimos, tad belieka tikėtis, kad tai pavirs ir veiksmais.