Šakių r. Tiesioginė sėja ūkiuose tampa dažnesne praktika, tačiau ūkininkai šią technologiją vertina skirtingai: vieni skaičiuoja sutaupytą laiką, kiti kalba apie kylančius iššūkius.

LIFE projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva šią savaitę organizuotame praktiniame renginyje Šakių r. ūkininkas Augustas Masevičius pristatė tiesioginės sėjos (angl. no-till) patirtį, o Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovas Bogužas pasidalijo įžvalgomis.

Tiesioginė sėja A. Masevičiaus ūkyje taikoma jau keletą metų, anksčiau trumpą laiką buvo naudota juostinė (angl. strip-till). Pasak ūkininko, pasirinkti šį metodą paskatino noras suprasti, kur yra problemų ir kodėl augalai serga.

„Parazitiniai organizmai, sukeliantys ligas, gali būti natūraliai suvaldomi, jei sukuriame tinkamą terpę“, – pasakojo A. Masevičius.

Jis ūkyje kiekvienais metais eksperimentuoja, tarpiniams pasėliams naudoja įvairių augalų mišinius. Tai, kad stengiasi tokiems pasėliams rinktis kuo įvairesnius augalus tikino ir kiti renginyje dalyvavę ūkininkai. Kai kurie jų akcentavo, kad labiausiai pasiteisinę yra žirniai, garstyčios, ridikai, grikiai.

Prof. dr. V. Bogužas priminė, kad tiesioginė ir regeneracinė sėja siejasi su būtinybe didinti organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Tam reikia auginti tarpinius pasėlius, pasirinkti tinkamą sėjomainą ir neišvengiamai gilinti žinias apie gamtinius procesus.

„Taikant tiesioginės sėjos technologiją, geriausia tarpinius pasėlius rinktis tokius, kurie nušaltų per žiemą“, – aiškino profesorius.

Anot V. Bogužo, tiesioginės sėjos technologija reikalauja didelių investicijų, kurios vėliau duoda patikimą grąžą: sumažina darbo laiko apimtis, leidžia sutaupyti degalų, trąšų, augalų apsaugos produktų ir labiau tausojama technika.

Renginio dalyviai įdėmiai klausė VDU ŽŪA Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. Vaclovo Bogužo įžvalgų

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Tautvydas Beinoras pastebėjo, kad vertėtų mažinti pasėlių augimo reguliatorių panaudojimą, taip mažėtų ir pasėlių tankumas. Anot T. Beinorou, retesni pasėliai sudaro sąlygas nestelbti javams vienas kito, neskatina stiebimosi, o kartu sudaromos sąlygos geresniam augalų šaknyno vystymuisi.

Dalydamasis savo ūkio patirtimi A. Masevičius užsiminė ir apie pagrindinę naudojamos technologijos problemą – peles ir šliužus. „Pelės yra sveiko dirvožemio požymis. Jei einate link to, pelių bus. Jūsų dirvožemis sveiksta, todėl pelės veisiasi“ – sakė ūkininkas.

Spręsti graužikų klausimą kai kur padeda pati gamta: prie vieno lauko įsikūrusi lapė pasitarnavo apsaugant pasėlius nuo graužikų, ūkininkas artimiausiu metu laukų galuose planuoja įrengti ir tupyklas plėšriesiems paukščiams, kurie galėtų sėkmingai medžioti peles. 

Kitas renginio dalyvis tikino, kad pelių jo laukuose nematyti, tačiau nebe pirmus metus taikant tiesioginę sėją atsirado šliužų.

VDU ŽŪA profesorius priminė, kad šie kenkėjai įsiveisia ten, kur daug šiaudų ir augalinių liekanų. „Šiaudų ardymui reikėtų naudoti biopreparatus ir tinkamai susmulkinti, o apsisaugoti nuo šliužų padeda geri tarpiniai pasėliai, paliekami žiemai“, – dalijosi prof. dr. V. Bogužas.

Tiesioginės sėjos privalumai ir trūkumai

Atsisakę žemės dirbimo Masevičiai sako galintys samdyti tik porą žmonių ir viską puikiausiai suspėjantys patys. Anot jų, anksčiau tekdavo nuolat dirbti naktimis, dabar to pavyksta išvengti. Panašiomis patirtimis apie mažesnį darbo jėgos poreikį dalijosi ir kiti renginio dalyviai.

Vis dėlto ūkininkai sako, kad perėjimas prie tokios technologijos gali sukelti stresą, nes tai – nelengvas ir netrumpas procesas. Pasak profesoriaus, turint galimybę, verta iš pradžių pereiti prie sėklesnio arimo, sulyginti laukus, juos pamažu ruošti kitokiai technologijai.

„Reikia naikinti piktžoles, žinoma, gausinti organines medžiagas ir pasiruošti tiesioginei sėjai, kad nuostoliai būtų mažesni. Jau trečiais, ketvirtais metais – pereiti į pilną no-till technologiją“, – aiškino prof. dr. V. Bogužas.

Ūkininkai domėjosi tiesioginės sėjos privalumais ir iššūkiais 

Ūkininkai pasakoja, kad žemės dirbimo būdą renkasi atsakingai – atsižvelgdami į ūkio specifiką, turimą techniką. Kai kurie sako jau taikantys juostinę sėją, turintys tam reikalingus padargus, tad norint dar keisti technologiją reikėtų nemažų investicijų. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas sako maždaug 10 ha savo ūkio jau penkis metus neariantis, taikantis skutimą. Apie tiesioginę sėją jis sako nesvarstantis, nes reikėtų nemažų investicijų, keisti visą techniką. 

Vieni privalumais džiaugiasi, kiti – atsargiai žiūri į galimus iššūkius, tad dažniausiai tiesioginė sėja dažniausiai yra viena iš kelių ūkininkavimo praktikų.