Akademija (Kėdainių r.). Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai, susirinkę į suvažiavimą ne tik išsirinko naują sąjungos vadovybę, bet ir diskutavo aktualiais žemės ūkio klausimais, kurių svarbiausieji nugulė į suvažiavimo rezoliuciją.

Rezoliucijoje konstatuojama, kad nors Vyriausybė ir Seimas žemės ūkį pripažįsta strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui, tačiau dažnai tai lieka tik deklaratyviu prioritetu.

„Praktiniai sprendimai dažnai silpnina vietinę maisto gamybą, mažina ūkių konkurencingumą ir stabdo investicijas į sektorių.

Jeigu nebus priimti neatidėliotini sprendimai, dalis Lietuvos ūkių artimiausiu metu susidurs su rimtais finansiniais sunkumais, bus priversti trauktis iš gamybos, o valstybė rizikuoja prarasti konkurencingą vietinę maisto gamybą“, – teigiama rezoliucijoje.

Žemdirbiai akcentuoja, kad šiuo metu Lietuvos žemės ūkis susiduria su ypatingais iššūkiais: sistemine grūdų ir pieno sektorių krize, prastėjančiu ūkių pelningumu, augančia mokestine ir administracine našta.

Rezoliucijoje reikalaujama atsisakyti suplanuoto spartaus žemės ūkiui skirto kuro akcizo bei CO₂ dedamosios didinimo. Taip pat pabrėžiama būtinybė siekti CBAM mechanizmo peržiūros arba jo poveikio kompensavimo.

Raginama plėsti lengvatinį kreditavimą bei palūkanų kompensavimo priemones, kurios nebūtų ribojamos de minimis taisyklėmis.

Ūkininkai reikalauja peržiūrėti žemės mokestinių verčių nustatymo principą ir sustabdyti neproporcingą žemės ūkio paskirties žemės verčių didinimą.

Vienas esminių reikalavimų – reali biurokratinės naštos mažinimo programa. Siūloma paprastinti žemės ūkio paskirties statinių statybos reglamentavimą bei atsisakyti perteklinių, naudos neteikiančių privalomų mokymų, keičiant juos laisvo pasirinkimo principu.

Siekiant sąžiningumo maisto grandinėje, LŪS reikalauja viešinti ūkininkui tenkančią galutinės kainos dalį bei trumpinti atsiskaitymo terminus už produkciją iki 30 dienų.

Suvažiavimo dalyviai akcentuoja, kad aplinkosaugos ribojimai privalo būti lydimi adekvačių kompensacijų, o gamtos atkūrimo priemonės turi remtis mokslu ir savanoriškumo principu.

Rezoliucijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į prastėjančią ūkininkų psichologinę būklę, kurią blogina ne tik finansinis neapibrėžtumas, bet ir emocijomis grįstas visuomenės spaudimas bei neigiamas sektoriaus vaizdavimas viešojoje erdvėje.

„Lietuvos ūkininkų sąjunga pabrėžia, kad žemės ūkis nėra tik verslo šaka. Tai valstybės maisto saugumo, regionų gyvybingumo ir nacionalinio stabilumo pagrindas. Sprendimai, silpninantys vietinę maisto gamybą ir ūkių konkurencingumą, ilgainiui tampa grėsme visai valstybei“, – teigia suvažiavimo dalyviai.

LŪS ragina atsakingų institucijų vadovus bei politikus atsižvelgti į ūkininkų reikalavimus ir nedelsiant imtis priemonių.

„Pasiliekame teisę panaudoti visas įstatymais numatytas priemones, kad būtų apginti ūkininkų interesai ir įgyvendinti jų teisėti lūkesčiai“, – įspėja LŪS nariai.

Visą LŪS XL-ojo suvažiavimo rezoliucijos tekstą galite skaityti čia.