Akademija (Kauno r.). Pieno sektorius išgyvena dar vieną įtampos kupiną etapą – tai aiškiai atsispindėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) visuotiniame susirinkime.

Į renginį atvyko ūkininkai, politikai, kiti sektoriaus atstovai. Diskusijose dominavo ne tik kainų spaudimas ar perteklinės pasiūlos, brangaus kuro, mėšlo ir srutų tvarkymo taisyklių problemos, bet ir augantis neapibrėžtumas dėl pieno sektoriaus ateities.

Asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, pristatydamas veiklos ataskaitą, pabrėžė, kad nuolat lydimi įtampos, kainų svyravimų ir politinių sprendimų laukimo metai ūkininkams buvo itin sunkūs. Realybė tokia, kad mažiausieji pieno ūkiai, norėdami litrą pieno nusipirkti parduotuvėje, jo primelžti turi 10 litrų! Akivaizdu, kad pieno sektorius šiandien stovi kryžkelėje.

LPGA pernai, kaip ir kasmet, aktyviai dirbo tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu lygiu, bandydama padėti pieno sektoriui išsilaikyti, kol baigsis pieno krizė.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis visuotiniame susirinkime apžvelgė metų darbus

O kad ji yra, patvirtino kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas. Apžvelgdamas rinkos situaciją jis teigė, kad šiems metams gerų žinių neturi, tačiau 2027-ieji jau gali būti atsigavimo metai.

Įtampą sektoriuje dar labiau kursto ir laukiamas vadinamojo Pieno įstatymo, kuriuo siekiama pažaboti nesąžiningą prekybos praktiką sektoriuje, priėmimas.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis patvirtino, kad įstatymo projektas jau pasiekė pateikimo stadiją, tačiau nesutarimų dėl jo nuostatų netrūksta. Vis dėlto jis akcentavo būtinybę įstatymą priimti pavasario sesijoje (iki birželio 30 d.), o jo patobulinimai galėtų vykti jau svarstymo metu Seime. Ministro teigimu, svarbu, kad procesas judėtų į priekį, net jei kompromisų dar teks ieškoti.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis LPGA renginyje atsakė į labiausiai rūpimus pieno gamintojų klausimus

Kalbėdamas apie situaciją pieno rinkoje, ministras atkreipė dėmesį į Europos Komisijos poziciją – pieno ūkiams papildomų apsaugos mechanizmų šiuo metu neplanuojama, nes rinkoje fiksuojamas pieno perteklius. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad situacija gali keistis, todėl Lietuva, anot A. Palionio, ketina vėl kelti klausimą dėl galimų pagalbos schemų aktyvavimo. Patys ūkininkai taip pat skatinami aktyviau kovoti už geresnes kainas – net protestai, ministro vertinimu, yra sveikintina spaudimo forma.

Renginyje paliesti ir praktiniai klausimai. Nors Vyriausybės programoje numatyta kompensuoti genetinę medžiagą – seksuotą spermą – šiemet papildomo finansavimo tam neskirta. Tačiau, žemės ūkio ministro teigimu, ieškoma vidinių resursų, kad bent dalis išlaidų ūkininkams būtų kompensuota. Jau yra parengtas taisyklių projektas, kuriame numatyta teikti paramą pieninių galvijų laikytojams, kompensuojant dalį (25 Eur / dozei) lytiškai frakcionuotos (seksuotos) spermos įsigijimo išlaidų.

Pienininkai labai laukia, kada bus patvirtinta pieno gamybos savikainos skaičiavimo metodika. Ji yra būtina siekiant skaidresnės rinkos. Čia realių rezultatų tikimasi kitais metais, kai Žemės ūkio duomenų centras surinks ir apdoros reikalingus duomenis. Tada jau ir VDU mokslininkai galėtų atlikti skaičiavimus ir padėti rengiant metodiką.

Aštrios diskusijos vyko dėl tręšimo mėšlu ir srutomis planų. Ministras pripažino, kad dalis problemų kilo dėl techninės klaidos derinant reikalavimus su Aplinkos ministerija, tačiau pats tręšimo planų principas, jo teigimu, išlieka reikalingas. Tuo tarpu ūkininkai reikalauja aiškumo. Itin aktyviai šiuo klausimu pasisakanti Telšių r. ūkininkė Zita Dargienė atvirai kėlė klausimą – jei tręšimo normos nesikeičia, kam reikalingi papildomi planai, kurie tik didina administracinę naštą ir išlaidas.

Jaunųjų ūkininkų problemas kėlė Vilkaviškio r. Aurimas Gelbūda – pirmaisiais ūkininkavimo metais jie negali gauti žymėto dyzelino, o tai labai apsunkina veiklos startą, ypač šiemet, kai kuro kainos dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasiekė neregėtas aukštumas. A. Palionis pažadėjo pagalvoti, kaip būtų galima šią problemą spręsti.

Aurimo Gelbūdos išsakyta problema dėl žymėto dyzelino jauniesiems ūkininkams sulaukė ministro dėmesio

Renginyje netrūko ir platesnių įžvalgų apie sektoriaus kryptį. A. Gelbūda pasidalijo įspūdžiais iš Airijos – LPGA deleguotas jis lankė šios šalies pieno ūkius kartu su Europos pieno tarybos jaunaisiais ūkininkais.

„Stiprūs šeimos ūkiai išlieka pieno sektoriaus pagrindu. O Lietuvoje ryškėja prieštaravimas: deklaruojamas siekis stiprinti kaimo gyvybingumą kertasi su skatinamomis pasitraukimo iš sektoriaus priemonėmis“, – stebėjosi A. Gelbūda, pridūręs, kad šią dilemą dar labiau išryškina statistika – Lietuva importuoja gerokai daugiau pieno, nei eksportuoja, nors tuo pat metu kalbama apie perteklinę gamybą.

Smulkiųjų ūkių situacija, pasak kooperatyvo „Pieno puta“ vadovės Jūratės Dovydėnienės, tampa kritinė. Smulkiesiems ūkiams kooperuotis – vis sudėtingiau, nes pieno supirkimo kainos žemos ir nekonkurencingos, o kuras – brangus.

Pasak J. Dovydėnienės, smulkūs ūkiai masiškai traukiasi iš rinkos, nes nebeturi kur realizuoti pieno – perdirbimo įmonės atsisako supirkimo punktų. Ryškėja nauja tendencija – nebeperkamas pienas iš ūkių, kurių dienos kiekis nesiekia 250 litrų. Tai daugiausia šeimos ūkiai, kurie, anot jos, nesitiki išskirtinės paramos, bet nori sąžiningų rinkos sąlygų, kurie patys užsidirba savo ir savo šeimos pragyvenimui, neprašo valstybės paramos.

Ministras sulaukė padėkų už pastangas užtikrinti, kad kooperatyvų pienas būtų superkamas, taip pat ir dėl valios leisti jiems įsigyti žymėto dyzelino. Jau yra parengtas nutarimo projektas, kurio tikslas – žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), vykdančioms žalio karvių pieno supirkimo veiklą, numatyti sąlygas įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai. Ūkininkai tikisi, kad šie pažadai virs realiais sprendimais dar šiemet.

LPGA  tarybą papildė du nauji nariai – vietoje Mindaugo Petkevičiaus ir Mažvydo Petraičio į tarybą išrinkti Napalys Skaparas ir Deividas Medžiuolis.