Tvaraus ūkininkavimo sprendimai Lietuvos ūkiuose vis dažniau tampa ne tik aplinkosauginiu pasirinkimu, bet ir papildoma finansine nauda. Bendrovės „DOJUS agro“ kartu su „eAgronom“ siūlomoje anglies kreditų programoje dalyvaujantys ūkininkai jau sulaukė pirmųjų išmokų už sukauptus anglies kreditus. Ūkininkai Dainius Šlaustas ir Martynas Skruodys buvo tarp pirmųjų programos dalyvių Lietuvoje, prie jos prisijungusių dar 2022 metais.

Kartu su broliu 870 ha augalininkystės ūkį Kėdainių r. valdantis D. Šlaustas į anglies kreditų programą šiuo metu yra įtraukęs apie 500 ha dirbamos žemės. Pasak jo, svarbi sąlyga, kad programoje dalyvaujanti žemė būtų nuosava arba nuomojama bent penkerių metų laikotarpiui.

„Pagrindinė motyvacija buvo finansinė nauda, tačiau daugumą reikalavimų mes jau buvome įgyvendinę anksčiau: taikėme minimalų žemės dirbimą ir mažiau važinėjome po laukus, auginome tarpinius pasėlius, nemažus plotus skyrėme žieminiams augalams. Tai buvo natūrali mūsų ūkininkavimo dalis“, – aiškina ūkininkas. Anot jo, dalyvavimas programoje papildomos rizikos ūkiui nesukelia.

Šlaustų ūkyje plūgo atsisakyta dar prieš daugiau nei dešimtmetį. Vietoje tradicinio arimo taikomas minimalus žemės dirbimas – skutimas ir sėja. Tokį sprendimą lėmė ne tik tvarumo tikslai, bet ir ekonominiai argumentai. „Minimalus žemės dirbimas pirmiausia atsirado dėl degalų taupymo ir noro išlaikyti derlingumą. Tai nebuvo daroma vien dėl programos, tačiau puikiai veikia ir jos kontekste“, – sako D. Šlaustas.

Dainius Šlaustas  į anglies kreditų programą šiuo metu yra įtraukęs apie 500 ha

Ūkyje auginami žieminiai kviečiai ir rapsai, salykliniai miežiai, pupos, taip pat sėkliniai augalai bei cukriniai runkeliai. Tarpiniams pasėliams naudojami įvairūs, dažniausiai 3–4 rūšių augalų mišiniai – nuo facelijų iki pupų, žirnių ar avižų. Ūkininkas sako, kad dalyvavimas programoje paskatino dar labiau išnaudoti tarpinių pasėlių galimybes. Ūkio siekiamybė – dar labiau sumažinti važiavimų per laukus skaičių, pvz., mažinant purškimus.

Rokiškio r. ūkininkaujantis M. Skruodys tvariomis technologijomis susidomėjo dar prieš prisijungdamas prie programos, o apie ją pirmiausia išgirdo kalbant kitose šalyse. „Anglies dioksido kaupimo tema domėjausi jau penkerius–šešerius metus. Programa tiesiog tapo galimybe aktyviau tęsti tai, ką jau buvome pradėję“, – teigia ūkininkas.

Skruodžių šeimos ūkis dirba apie 500 ha žemės. Iš pradžių į programą buvo įtraukta apie 200 ha naudmenų, tačiau kreditai buvo kaupiami tik dalyje jų – tuose laukuose, kuriuose auginti tarpiniai pasėliai. Vėliau programoje dalyvaujantis plotas išaugo, o ateityje planuojama įtraukti dar daugiau laukų.

Skirtingai nei D. Šlausto ūkyje, čia jau ketvirtą sezoną naudojama juostinė žemės dirbimo ir sėjos technologija visiems ūkyje auginamiems augalams – nuo žieminių rapsų ir kviečių iki pupų, žirnių, avižų bei grikių. Pasak M. Skruodžio, ji leido sumažinti darbo laiką, degalų sąnaudas ir kartu išlaikyti stabilų derlių. „Didžiausias privalumas – mažesnės sąnaudos ir trumpesnis darbo laikas. Derliai nenukentėjo, o dirvožemyje jau matome teigiamų pokyčių“, – sako jis.

Martynas Skruodys sako, kad iš pradžių į programą buvo įtraukta apie 200 ha naudmenų, tačiau vėliau plotas išaugo

Abu ūkininkai pabrėžia, kad dalyvavimas programoje nereikalavo kardinalių pokyčių ūkiuose. Dauguma veiksmų buvo daromi ir anksčiau, todėl anglies kreditų sistema tapo papildomu atlygiu už tvaresnį ūkininkavimą.

D. Šlaustas pastebi, kad šiandien procesai tampa vis paprastesni ir administracine prasme. Traktoriuose veikiančios telematikos sistemos automatiškai fiksuoja atliktus darbus, todėl nereikia stengtis prisiminti, kur, kada ir kas buvo daroma, o duomenų perkėlimas į platformą užima nedaug laiko.

M. Skruodys sako, kad tiesiog buvo nekantru laukti pirmųjų kreditų ir išmokų už juos. Papildomos administracinės naštos jis taip pat neįžvelgia. „Papildomo darbo tikrai nėra daug. Jeigu ūkininkas ir taip tvarkingai veda ūkio apskaitą, duomenų suvedimas tampa tik nedidele proceso dalimi“, – sako jis.

Abu pašnekovai neabejoja, kad anglies kreditų programos ateityje tik plėsis. Pasak jų, tai naudinga tiek ūkininkams, tiek verslui, siekiančiam mažinti savo poveikį aplinkai. „Tai nėra mada. Tai yra žemės ūkio ateitis, juolab kad už tai dar mokami papildomi pinigai“, – įsitikinęs D. Šlaustas. Jam antrina ir M. Skruodys: „Manau, kad vis daugiau ūkių Lietuvoje įsitrauks į tokias programas, nes nauda yra abipusė – ūkininkai gauna papildomų pajamų, o pramonė gali kompensuoti savo taršą.“

Tad šiandien anglies kreditų programos ūkininkams tampa papildomu pajamų šaltiniu ir galimybe uždirbti iš praktikų, kurios daugelyje pažangių ūkių jau seniai taikomos kasdienybėje.