Tauragė. Lietuvos žemės ūkio taryba, vienijanti 11 žemės ūkio sektoriaus organizacijų, kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga spalio 28-ąją Tauragėje tęsė informacinių renginių ciklą ūkininkams.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) – viena iš vienuolikos Lietuvos žemės ūkio tarybos narių. Šiuo metu LŪS jungia 39 savivaldybių skyrius. Anot renginį padėjusio organizuoti Tauragės rajono ūkininkų sąjungos nario, LŪS prezidiumo nario Pauliaus Maco, šiandien ūkininkai susiduria su daugybe nežinomųjų: didžiulį nerimą kelia galvijų Mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai rajone, neaiški nacionalinė bei būsima europinė žemės ūkio politika ir žemės ūkiui teksianti parama, drastiškai kritusios grūdų, pieno, galvijų supirkimo kainos.

Kaip ūkininkauti, ko tikėtis, kaip planuotis investicijas į ūkį – klausimų daug, tad Tauragės krašto ūkininkai, sukviesti Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Petro Kulikausko, į renginį susirinko nusiteikę ilgai diskusijai su Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovais.

Tauragės rajono ūkininkų sąjungos narys, LŪS prezidiumo narys Paulius Macas ir Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Petras Kulikauskas

Žemės ūkio viceministrai Artūras Pekauskas ir Arūnas Jagminas, atvykę su gausia Žemės ūkio ministerijos specialistų komanda, pristatydami pirminius Europos Komisijos pasiūlymus dėl būsimo ES finansinio laikotarpio (2028–2034 m.), ramino, kad apie 20 proc. siekiantis būsimos ES paramos mažėjimas, kurį galima projektuoti pagal pirminį EK siūlymą, vis dar yra derybų objektas – derybose dėl biudžeto svarbus vaidmuo teks ne tik Europos Komisijai, bet ir Europos Parlamentui bei Vadovų Tarybai.

Viceministras A. Pekauskas akcentavo pats esąs ūkininkas, tad puikiai suprantąs sunkumus, su kuriais šiandien susiduria žemdirbiai, o Žemės ūkio ministerija yra ir bus ta partnerė, kuri tvirtai laikysis pozicijų derybose su ES dėl paramos Lietuvos žemės ūkiui.

Žemės ūkio viceministras Artūras Pekauskas

Žemės ūkio ministerijos ES paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom‘as Volkov‘as renginio dalyviams išsamiai pristatė pirminį EK pasiūlymą. Anot jo, didžiausią nerimą kelia Briuselio planai sulieti į vieną bendrą paramos krepšelį žemės ūkio ir daugybės kitų sektorių lėšas.

Daug abejonių kelia ir EK pasiūlymas nemokėti išmokų pensinio amžiaus sulaukusiems ūkininkams, nors, pasak A. Volkov‘o, tai „pozityvioji diskriminacija“, kuria lyg ir siekiama pagrįsto tikslo – pritraukti į žemės ūkį jaunimą. Abejojama, ar valstybės narės su tokiu pasiūlymu sutiks.

Žemės ūkio ministerijos ES paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom‘as Volkov‘as

Neaišku ir dėl EK siūlymo didinti išmoką jaunųjų ūkininkų įsikūrimui net iki 300 tūkst. eurų. Nors galutinis tikslas suprantamas, tokiai paramos schemai reikia atitinko finansinio voko, o EK paramos lėšas siūlo ne didinti, bet mažinti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis ir vyr. specialistas Alvydas Malakauskas analizavo bene didžiausią gyvulininkystės ūkių galvosopį – Mėlynojo liežuvio ligą (MLL) ir kitas pavojingas užkrečiamąsias gyvūnų ligas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis

Klausimų daug: ar pagrįstas neva MLL sukeltas galvijų supirkimo kainų kritimas? Ar bus galima tęsti galvijų eksportą, nepaisant Tauragės apskrityje užfiksuotų MLL atvejų? Ar galima tikėtis, kad šaltuoju periodu virusas išnyks? Kokia situacija su vakcinomis ir kraujo tyrimais – kiek tai kainuos, ar ūkininkas privalės galvijus vakcinuoti, ko laukti iš europinių institucijų?

Pasak VMVT atstovų, Lietuvoje jau galima įsigyti tris vakcinas nuo trečiojo MLL serotipo. Kiek racionalu gyvulius vakcinuoti – spręsti ir skaičiuoti kiekvienam ūkiui, ypač didelį dėmesį skiriant galvijų būklei ir savijautai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistas Alvydas Malakauskas

Didžioji dalis eksporto krypčių neužsidarė, tad MLL itin didelės žalos mūsų šalyje kol kas nesukėlė. VMVT atstovai ragino kreiptis visais kilusiais klausimais, ypač prireikus priimti sprendimus dėl gyvulių eksporto.

Susitikime dalyvavęs Tauragės krašto medžiotojų atstovas Kęstutis Balašaitis prašė peržiūrėti VMVT Tauragės padalinio darbo laiką, ypač peržvelgti mėginių surinkimo grafikus.

Nacionalinės mokėjimo agentūros Tauragės skyriaus vedėjas Algirdas Paliokas džiaugėsi sėkminga partneryste su žemdirbių bendruomene ir stipria Tauragės krašto žemdirbių savivalda.

Nacionalinės mokėjimo agentūros Tauragės skyriaus vedėjas Algirdas Paliokas

Pasak renginio iniciatorės Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Jono Vilionio, žemdirbių stiprybė glūdi vienybėje. Į pavienius ūkininkus, anot J. Vilionio, niekas nekreipia dėmesio – produkcijos supirkėjai, nevertindami sunkaus žemdirbio darbo, vienašališkai mažina supirkimo kainas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis

„Valdžios institucijoms taip pat esame įdomūs tik tada, kai esame vieningi. Matome, kad ir Briuselyje siūlomi mums nepalankūs sprendimai dar labiau mažinti žemės ūkiui paramą. Tai trumparegiškas sprendimas, neįvertinantis, kad ūkininkas gamina pirmojo būtinumo prekę – maistą.

Batus, rankinę ar paltą žmogus gali dėvėti daug metų, neįsigydamas naujų, jei neturi tam lėšų ar galimybių, o štai be maisto neišgyventume net keleto dienų. Privalome tuo įtikinti ir politikus, tačiau tam labai svarbu, kad būtume vieningi ir kalbėtume vienu balsu.

Lietuvos žemės ūkio taryba, kurios sudėtyje yra ir Lietuvos ūkininkų sąjunga, atvira kiekvieno žemdirbio problemoms ir rūpesčiams. Kviečiu, aktyviai burtis į organizacijas, pildyti ir Lietuvos ūkininkų sąjungos gretas, pareigingai mokėdami nario mokestį, kad galėtume vieningai dirbti kartu“, – kvietė Tauragės žemdirbius Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

***

Lėšų renginiui organizuoti skyrė Žemės ūkio ministerija.