Akademija (Kauno r.). „Jeigu reikėtų iš naujo viską pradėti, nežinau, ar ryžtumėmės tokiam žingsniui“, – pripažino žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ direktorius, ūkininkas Nikolajus Dubnikovas.

„Jeigu manęs vartotojas paklaustų, kaip gyvenate, sakyčiau – puikiai. Bet politikams ir valdininkams, mus kontroliuojančioms įstaigoms sakau tiesiai – šiandien vegetuojame ir esame ties išlikimo riba. Kalbu apie ūkininkų produkcijos perdirbimą ir realizavimą“, – konferencijoje ŽŪKB „Bio LEUA“ direktorius nevyniojo žodžių į vatą.    

Kooperatyvas, kurį, pasak N. Dubnikovo, sukūrė truputį trenkti žmonės – grupė ūkininkų-ekologų, galvojančių apie gamtą ir aplinką, skaičiuoja jau ketvirtus metus. Dauguma buvo augalininkai, dabar tarp jų yra ir galvijų, vištų augintojų.

„Bio LEUA“ tikslas buvo – sertifikuota ekoprekyba, suteikianti galimybę tiekti ekologiškus produktus viešajam sektoriui. Į prekybą turguje kooperatyvas nesiorientavo.  

Pirmiausia „Bio LEUA“ atsigręžė į ikimokyklines įstaigas pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) programą vaikus darželiuose maitinti ekologiškais produktais.

„Labai tikėjomės proveržio, bet antrus metus maždaug 50 darželių, dalyvaujančių programoje, skaičius nedidėja – vieni išeina, kiti ateina“, – sakė N. Dubnikovas. Pasirodo, nei Kaune, nei Klaipėdoje nėra vieno darželio, dalyvaujančio šioje programoje, Kauno rajone ir Vilniuje – vienas, o daugiausia jų yra mažesniuose miestuose ir rajonuose.

„Bio LEUA“ 2020 m. pradėjo trumpųjų tiekimo grandinių projektą „Rupūs miltai“, kurio svarbiausias tikslas buvo tiekti ekologiškus produktus visuomeninėms maitinimo įstaigoms. Įsirengė nedidelę mėsinę – išpjausto jautieną, paukštieną, turi parduotuvę Kaune.

„Problemų – apstu. NMA projektus svarsto mažiausiai metus, o realiai – 1,5–2 metus. Per tą laiką ir situacija pasikeičia. Projektui „Rupūs miltai“ didelės įtakos turėjo pandemija, negana to, metus Kaune remontuota gatvė – nebuvo kaip privažiuoti iki parduotuvės, teko ją uždaryti. Dabar jau energijos kaštai kelia didelę grėsmę kooperatyvo ir projekto „Rupūs miltai“ likimui“, – konstatavo „Bio LEUA“ direktorius, pridūręs, kad vargu, ar dar kartą ryžtųsi tokiam žingsniui, jeigu reikėtų iš naujo viską pradėti.

Vardydamas iššūkius, jis pirmiausia pabrėžė, kad yra pernelyg daug problemų tiekti maistą švietimo įstaigoms. Darželiuose skundžiasi, kad daug reikalų su ekologija.

„Mes maži, nes rinka maža. Ji maža, nes vartotojai nepasitiki. Jie nepasitiki, nes maža žinių sklaida. Prie to turi prisidėti Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, o Žemės ūkio ministerija turi būti vykdytoja. Bet taip nėra“, – teigė N. Dubnikovas.

Kita problema – labai aukšti reikalavimai gamybai ir perdirbimui. Dideliam dariniui, turinčiam žmogiškųjų išteklių, jie lengviau įgyvendinami, o mažesniam, anot N. Dubnikovo, sunkiai įvykdomi.

„Gal būtų galima lanksčiau į reikalavimus pažiūrėti? Galiausiai gal mažiukui, kaip mes, būtų galima padėti?“ – kalbėjo „Bio LEUA“ vadovas. Jis pateikė tokį pavyzdį – jeigu ūkininkas į parduotuvę atveža maišą ekologiškų bulvių, išpakuoti jų ir parduoti po kilogramą negalima, nes kooperatyvas nesertifikavęs tokios veiklos.

Gal kam nors tai atrodo smulkmena, bet kai smulkmenų kiekviename žingsnyje, dėl jų, pasak N. Dubnikovo, reikia samdyti papildomą žmogų, o visa tai kainuoja.

„Šias problemas reikėtų svarstyti aukštesniu lygmeniu, nes mes, ūkininkai, jau pradedame netikėti visa šita idėja. Geriausias pavyzdys – paskutiniame trumpųjų tiekimo grandinių šaukime nebuvo nė vienos paraiškos. Prieš tai buvo 6, 5 iš jų – susijusios su mumis“, – reziumavo N. Dubnikovas.

Vis tik jis patikino, kad žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Bio LEUA“ stengsis kovoti ir nesudėti ginklų. Jos viltis – numatomi žalieji pirkimai, jeigu jie bus tikrai tokie, kokie turi būti.

Ekologiškų produktų gamybos kooperatyvų patirtimi Lietuvoje N. Dubnikovas pasidalijo tarptautinėje konferencijoje „Ekolink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“ . Pasirodo, iššūkių kol kas daugiau negu naudos.