Ekologiniai ūkiai: gamybą didinsime, o kas valgys?
2021-06-08

Vilnius. Naujuoju bendrosios žemės ūkio periodu siekiant žymiai padidinti ekologinio žemės ūkio gamybą, tiek žemdirbiai, tiek politikai teigia, kad iššūkiai laukia ne tik bandant pagaminti daugiau, bet ir didinant šios produkcijos vartojimą.

Praėjusią savaitę parlamentiniame Kaimo reikalų komitete pristatytas  Europos Komisijos komunikatas dėl ekologinės gamybos plėtros veiksmų plano. Tiek jį pristatęs Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, tiek žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kalbėjo, kad šiuo planu siekiama paskatinti vis daugiau žemdirbių rinktis tokią ūkininkavimo kryptį, tačiau strategijas turi pasirengti valstybės narės.

Vis dėlto konkrečių sprendimų dar stinga. Visų pirma, ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai dar nepavyko su Europos Parlamento atstovais susitarti dėl naujojo BŽŪP laikotarpio lėšų paskirstymo ir kertinių nuostatų patvirtinimo, kol neaiškus finansavimas, sunku numatyti, kam ir kiek bus skiriama.

Linas agro mob 21 06 04

Lietuva savo nacionalinėje strategijoje, pasak ministro, yra nusimačiusi iki 15 proc. ekologinės gamybos augimą, šiuo metu yra 8,2 proc. – truputį mažiau nei ES vidurkis, kuris siekia 8,5 proc. Tačiau panašu, kad susirūpinti reikia ne tik kaip žemdirbiams didinti gamybą, o ir kaip pripratinti vartotojus ją rinktis.

„Kur matome didžiausią iššūkį – neaugantį arba labai silpnai augantį vartojimą. Lietuva kaip skatinantį instrumentą taiko ekologiško maisto darželiams programą, tikimės, kad ta programa ir toliau keliaus. Taip pat tikimės, kad pajudės trumpųjų grandinių sistema, leidžianti Lietuvoje užaugintus produktus tiekti į valstybines įstaigas, valgyklas“, - kalbėjo K. Navickas.

Būtinybę auginti vartojimą akcentavo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis. Pasak jo, dėl finansavimo vienaip ar kitaip bus susitarta, užsibrėžtas plotas irgi bus pasiektas, tačiau nepasiruošus, iš anksto neapgalvojus, kur iš tų išplėstų plotų produkcija keliaus, tikslai nebus pasiekti: bus „kaip su pieno produkcija – pusė nueis į chemizuotą, arba bus išeksportuota“.

Anot S. Daniulio, ES valstybės narės, laukdamos konkretumo dėl finansavimo, darosi „namų darbus“. Pateikdamas kaip pavyzdį Daniją, Švediją, Vokietiją, jis Seimo nariams ir nuotolinio posėdžio dalyviams pasakojo, kad ten viešajame sektoriuje ekologiškas maistas sudaro nuo 60 iki 90 proc., kai tuo tarpu pas mus tokiu maistu maitinama tik keliose dešimtyse darželių.

„Iš tų darželių, kurie maitinasi ekologiškais produktais, apie 90 proc. jų yra lietuviški, pagaminti vietoje. Tvarus maistas, tvarus pristatymas: čia pagaminome, čia ir suvartojome. Turime kariuomenę. Šiandien 20 000 karių maitiname kasdien po tris kartus atvežtiniais produktais. Galime tai daryti ekologiškai, vartoti vietinius produktus. Viešasis maitinimas, žalieji pirkimai, ligoninės, senelių namai, sanatorijos... Turime skatinti mūsų produktų vartojimą“, - kalbėjo S. Daniulis, pridurdamas, kad taip išjudės ir trumposios grandinės, bus prisidedama ir prie aplinkosauginių siekių.

Žemės ūkio ministras pabrėžė, kad kol kas viešuosiuose pirkimuose situacija nėra paprasta, nes nėra tokio ūkininkų partnerio, kuris imtųsi formuoti visą pirkėjui reikalinga krepšelį, nes kai vykdomas pirkimas, „nė vienas neperka atskirai morkų ar bulvių - perka maisto krepšelį“. Anot K. Navicko, norint pakeisti situaciją, planuojamas logistikos centrų steigimas, kooperacijos skatinimas.

Vis dėlto diskutuojant vėl buvo grįžta prie to, kad pamatinis dalykas – vartojimas. „Turbūt reiktų Lietuvai esminės strategijos. Plotai plotais, susitars tie finansai, bet mums reikia nusistatyti rodiklius, ką norime pasiekti, žingsnius ir skatinti vartojimą – tai priklauso nuo politikų. Nes kitu atveju vešim pigias prekes ir nieko gero neturėsime“, - sakė S. Daniulis.

Šiemet po pertraukos vėl galima didinti ekologinių ūkių plotus ar įsitraukti į tokią gamybą, tačiau, pasak „Ekoagros“ direktorės Virginijos Lukšienės, augimas vis dėlto nėra toks didelis, kokio tikėtasi. Birželio pirmos savaitės duomenimis, užregistruota 40 naujų pareiškėjų. „Augimas šiai dienai tikrai yra neženklus. Kadangi galima deklaruoti ilgiau, tikimės, kad gal dar ateis, bet to augimo, kuris buvo suplanuotas, mes tikrai nefiksuojame. Bent jau pasirašytų sutarčių skaičiumi“, - kalbėjo V. Lukšienė.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai