Panevėžio r. Žemės ūkio bendrovėje „Berčiūnai“ įdiegtas austriškas mėšlo separavimo ir pasterizavimo įrenginys pirmas toks Baltijos šalyse. Įrenginys karvių mėšlą perdirba į separuotą ir pasterizuotą kraiką, kuris naudojamas tų pačių karvių guoliavietėms kreikti.

Austrijos gamyklos „Bauer“ įrenginys Bauer Bru 400 atitinka tvarumo reikalavimus, technologija yra uždaro ciklo.

Projektą bendrovėje „Berčiūnai" įgyvendino įmonė „InterAG“, bendradarbiaudama su „Bauer Polska“, kuri atsakinga už Lenkijos, Baltijos šalių ir Ukrainos rinkas.

Pasižvalgyti po pažangias technologijas diegiančią bendrovę „Berčiūnai“, apžiūrėti naująjį įrenginį pakviesti ūkininkai, Žemės ūkio bendrovių asociacijos ir Žemės ūkio ministerijos atstovai, iš kurios, beje, niekas neatvyko.

Austrijos įmonę „Bauer“ ir jos gaminamus produktus pristatė „Bauer Polska“ atstovai (iš kairės): valdybos narys  Michalʼis Sobiesiakʼas ir pardavimų vadovas Volodymyrʼas Lushchykʼas

Technologijos leidžia dirbti tvariau ir pelningiau

Daugiau kaip tris dešimtmečius gyvuojanti žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“, jos vadovės Oksanos Puronaitės teigimu, modernizavimo keliu eina beveik 20 metų.

Bendrovės pagrindas – pienininkystė, šiai šakai skiriamos didžiausios investicijos, kurios prasidėjo su SAPARD lėšomis ir tęsiasi iki šiol: statomi modernūs tvartai, diegiamos pažangios technologijos, tarp kurių – 2020 m. pradėjusi veikti GEA melžimo karuselė ir šiemet įdiegta mėšlo separavimo ir pasterizavimo įranga.

Žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ vadovės Oksanos Puronaitės teigimu, uždaro ciklo mėšlo separavimo ir pasterizavimo technologija leidžia dirbti tvariau ir rentabiliau

Pasak bendrovės vadovės, nors technologijos greitai keičiasi, tačiau tik jos leidžia dirbti tvariau, našiau, perspektyviau ir rentabiliau. „Vadovaujuosi principu, kad turime dirbti taip, lyg viskas būtų skolinta, o sąžiningas žmogus skolinto daikto niekada neatiduos sugadinto.

Jei norime savo vaikams ir anūkams palikti ką nors vertingo, turime koja kojon žengti su technologijomis, kurios yra tvarios aplinkai ir gyvulio gerovei.

Diegiame sistemas, nes nenorime būti taršūs, nors Lietuvoje bandoma įtikinti, kad žemės ūkis yra blogybė“, – sakė modernaus 500 melžiamų karvių ūkio vadovė O. Puronaitė.

Taip atrodo separuota ir pasterizuota mėšlo masė, kuri naudojama karvių guoliavietėms kreikti

Jos teigimu, suderinus šiuos dalykus ūkiui turi būti teikiama ir ekonominė nauda. Tiesa, dabartinę situaciją, kai už pieną mokama 50 proc. mažiau, O. Puronaitė vadina kritine ir tikisi, kad valdžios atstovai žemdirbius išgirs ir priims greitus sprendimus, padėsiančius pieno ūkiams išlikti.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad gerovė kuriama darbu ir tikrais projektais.„Politikai pasigavo žaliąjį kursą ir propaguoja jį, kur reikia ir nereikia, bet kartais tai susiję su netikrais projektais. Pamirštama, kad tvarumą sudaro trys aspektai: ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ir jie visada eina kartu, nes tai paprasčiausia ekonominė logika – geresnis išteklių panaudojimas yra nauda ir gamtai, ir žmogui. Tokiose bendrovėse, kaip ši, kuri numato kelis žingsnius į priekį, pasireiškia tikrasis žalumas“, – sakė E. Pranauskas.

Apie inovacijų svarbą ir ūkių modernėjimą įgyvendinant investicinius projektus kalbėjo ir įmonės „Investra“ direktorius Gediminas Liaudanskas, kuris atkreipė dėmesį į tai, kad pažangai svarbu nuolatinis domėjimasis naujovėmis ir pastovumas, tačiau norint, kad investiciniai projektai būtų įgyvendinami sėkmingai, būtinas tikrumas, žinojimas, valdžios noras bendrauti, susikalbėti ir girdėti.

Pasterizavimas mažina bakterinį užterštumą ir kvapus

Mėšlo separavimo technologija, kai skysta frakcija atskiriama nuo sausos ir pastaroji naudojama tvartams kreikti, bendrovėje taikoma keletą metų, tačiau, O. Puronaitės teigimu, tai kėlė tam tikrų iššūkių, nes reikėjo papildomai naudoti kalkes ar kitas medžiagas, kurios brangios, tačiau neleido pasiekti norimų rezultatų.

„Guldydami karves ant nepasterizuoto separato, negebėjome kontroliuoti ligų, ypač mastito, sukėlėjų ir dėl to patirdavome daug nuostolių. Dabar kreikiame pasterizuotu separatu ir išvengiame bakterinio užterštumo, nes karvių sergamumas mastitais gerokai sumažėjo, o dėl pagerėjusios pieno kokybės padidėjo ir ūkio rentabilumas“, – daugiau kaip mėnesį naudojamo įrenginio naudą įvardija bendrovės vadovė.

Mėšlo separatoriaus-pasterizatoriaus veikimo principą pristatė bendrovės „InterAG“ direktorius Ugnius Stančiauskas

Dar vienas šios įrangos privalumų – gerokai silpnesnis kvapas, tuo galėjo įsitikinti ir renginio dalyviai, apžiūrinėdami mėšlo separavimo-pasterizavimo įrenginį ir pagamintą kraiką, vaikščiodami šalia srutų lagūnos.

Pasak „InterAG“ direktoriaus Ugniaus Stančiausko, separuojant mėšlą ir atskiriant sausą frakciją nuo skystos, apie 30 proc. padaugėja vietos srutų lagūnose, nes tiek sausos masės iš mėšlo perdirbama į kraiką, kuriame kaitinant (didžiausia leistina temperatūra 70 °C) sunaikinami visi mikroorganizmai.

Žemės ūkio bendrovėje „Berčiūnai“ įdiegto mėšlo separavimo ir pasterizavimo įrenginio našumas – 12 m³ mėšlo per parą, nors gamintoja gali pasiūlyti ir didesnio našumo įrangą.