Kaunas. Nors ūkininkų jau dabar reikalaujama eiti tvarumo keliu, tačiau technologijų, kuriomis jis remiasi, vis dar nėra, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas ir ūkininkas Gedas Špakauskas.

Jis dalyvavo dešimtajame Europos ūkininkų kongrese, kuriame daug dėmesio skirta įvairioms temoms: nuo tvarumo ir apsirūpinimo maistu, iki vis dar aktualių daugiamečių pievų ir inovacijų.

„Prieš ketverius metus (ankstesniame Europos ūkininkų kongrese – red. past.) labai daug kalbėta apie žaliąjį kursą, kaip jį įgyvendinti. Dabar pabrėžtas apsirūpinimas maistu, kas anksčiau buvo tarsi savaime suprantama.

Aptartas moterų įsitraukimas į žemės ūkį. Nors Lietuva ir kitos Baltijos šalys šioje srityje pirmauja, tačiau kitose valstybėse tai didelė problema“, – trumpai Europos ūkininkų kongresą apžvelgia Gedas.

Aišku, nepamiršti ir jaunieji ūkininkai, jų sudominimas žemės ūkiu. O šios diskusijos, kaip jaunajam ūkininkui, G. Špakauskui buvo labai įdomios.

„Tai tiesiogiai siejasi su naujausiomis technologijomis, skaitmeniniu ūkininkavimu, robotizacija, nes tai jaunimą domina. Net yra naujas terminas ŽEMĖS ŪKIS 4.0., kuris apima ne tik išmanųjį ir palydovinį ūkininkavimą, automatinį vairavimą, dirvožemio tyrimus, bet ir skaitmeninę duomenų bazę, kurioje tai bus apjungta ir visiems lengvai prieinama. Tai – ateities ūkininkavimas“, – apibendrino G. Špakauskas.

Žinoma, karo tematika nuošalyje neliko. „Ten padėtis tikrai sudėtinga, ypač tose zonose, kur vyksta tiesioginės kovos. Pas Ukrainos ūkininkus ateina okupantų, jie leidžia sėti ir paskui nuimti derlių, bet su sąlyga – pusę derliaus turės atiduoti jiems. O kur dar užminuoti laukai... Sunkiai sekasi žemdirbiams sėti, grūdus parduoti“, – sako pašnekovas.

Ūkininkas neslepia – karas, pabrangę ištekliai visiems žemdirbiams kelia daug išbandymų, tačiau pasigendama tiesioginių veiksmų.

„Kiek kalbėjome su kitais Europos žemdirbiais, nėra sprendimų ir veiksmų, kaip su šia situacija tvarkytis. Kalbama, kad reikėtų mažinti antidempingo muito mokesčius, suteikti lengvatines paskolas, tačiau konkrečių veiksmų kol kas pasigendame.

Sako – ūkininkai turi investuoti į išmanųjį, precizinį ūkininkavimą, o augalų apsaugos produktus ir trąšas naudoti protingiau. Tačiau visa tam reikia papildomo rėmimo – juk išmaniosios technikos nenusipirksi čia ir dabar, technologijų tuoj pat irgi neįdiegsi“, – sako pašnekovas.

Gedo teigimu, kongrese daug kalbėta apie ateities technologijas: biopesticidus, ligoms ir kenkėjams atsparias veisles, skaitmeninį palydovinį ūkininkavimą. Anot jo, jau dabar ūkininkų reikalaujama naudoti mažiau trąšų ir pesticidų, bet technologijų, kurios tai padėtų įgyvendinti ir apie kurias vis kalbama, dar nėra.

Nuotraukoje iš kairės: Gedas Špakauskas, Zigmantas Aleksandravičius ir Eimantas Pranauskas Europos ūkininkų kongrese

„Tiek žaliasis kursas, tiek tvarumas paremtas būsimomis technologijomis, kurių neturime, priemonių niekas neduoda. Tad ne be reikalo žemdirbiai susirūpinę“, – teigia G. Špakauskas pridurdamas, kad daug nerimo taip pat kelia reikalavimas 4 proc. ariamosios žemės atidėti negamybinei veiklai. Jo teigimu, nors kitais metais šiam reikalavimui bus taikoma išimtis, tačiau yra vienas bet.

„Jeigu negamybinei veiklai neatidės 4 proc. ariamosios žemės, ūkininkas negalės dalyvauti ekoschemose, nes joms išimtys netaikomos. Ką tai reiškia? Kad jis neteks labai daug išmokų. Jeigu išimtimi pasinaudos ir 4 proc. neatidės, išmokų gaus beveik dvigubai mažiau nei įprastai. Truputį skaudu – išimtis kaip ir yra, bet kaip ir ne visai“, – apie žemdirbiams daugiausia išbandymų keliančius reikalavimus pasakoja Gedas.

Pasak pašnekovo, kongrese tvarumas vaizduotas ir pateiktas kaip stalas su trimis kojomis. Kiekviena jų apima vis kitą sritį: ekonominę, socialinę, aplinkosauginę. Deja, Gedo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse dažniausiai atsižvelgiama tik į aplinkosauginį aspektą.

„Be to, daug kas tvarų ūkininkavimą supranta kaip augalų apsaugos produktų ir trąšų nenaudojimą. Tačiau tai neteisinga. Pavyzdžiui, jeigu išvesta nauja veislė, atspari tam tikrai ligai, bus pasėta ten, kur ta liga neplinta, nebus jokio tvarumo, nes ji neatliks savo funkcijos.

Kalbant apie augalų apsaugos produktus, jeigu jie naudojami tinkamu laiku ir parenkami efektyvūs, galbūt jų reikės tik vieną kartą. Tvarumas ir yra laiku panaudotos priemonės, kurios ateityje mažina augalų apsaugos produktų naudojimą. Tas pats ir su trąšomis“, – aiškina LŪS Pakruojo r. skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Ūkininko manymu, įvairios konferencijos ir tokie kongresai labai svarbūs, mat žemdirbiai gauna galimybę susitikti su Europos Sąjungos politikais, kurie atsakingi už žemės ūkį, ir jiems išsakyti problemas.