Akademija (Kauno r.) Ūkininkai prašo valdžios ir paslaugas teikiančių įmonių rasti sprendimų, kurie padėtų išgyvenant finansinį sunkmetį. Daugeliui ūkininkų trūksta apyvartinių lėšų.

Šios temos gvildentos per išplėstinį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdį VDU Žemės ūkio akademijoje. Posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis, ILTE atstovai ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius Fortunatas Dirginčius.

Niūri realybė

Ūkininkai sunerimę, kad šiemet dėl ypač sudėtingų sąlygų ne visi pajėgs atsiskaityti su bankais ir tiekėjais. Priežastis – trūksta apyvartinių lėšų.

Negana to, kad dėl nepalankių orų labai nukentėjo grūdų kokybė ir nemažai jų tiko tik pašarams, supirkimo kainos nusileido visai į dugną.

LŪS vicepirmininkas ir Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius situaciją rajone pavadino baisia. „Kupiškio rajone derlingumas siekė 5–6 t/ha, 90 proc. grūdų buvo 4 klasės. (...)  Žodžiu, pajamos – 600 Eur, išlaidos – 900 Eur ir daugiau“, – tikino jis.

Apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Kupiškio rajono ūkininkai, papasakojo LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius

Z. Aleksandravičius su niūriomis nuotaikomis kalbėjo ne vien apie augalininkystės, bet ir gyvulininkystės sektorių. Mat neseniai jo kaime nebeliko karvių.

„Prieš dvi savaites iš kaimo išlydėjome paskutinę karvę. Visi raudojo – karvių nebeliko. Ar mes tokio kaimo norime?“ – retoriškai klausė LŪS vicepirmininkas.

Kad situacija išties nepavydėtina, pritarė ir LŪS vicepirmininkas, Pakruojo rajono skyriaus pirmininkas Gedas Špakauskas, pasakojęs, jog praėjusią savaitę prie vietinio elevatoriaus matė ilgą traktorių su grūdais eilę – tarsi per javapjūtės piką.

„Galvojau, gal kaina labai pakilo, bet pažiūrėjau, kad ji kaip tik nukrito. Sustojau ir paklausiau ūkininkų, kodėl jie atvažiavo. Pasirodo, gavo įspėjimus – susimokėti skolas, kitaip kils problemų. Tad ūkininkai priversti grūdus parduoti žemiausia kaina“, – skaudžia realybe pasidalijo G. Špakauskas.

LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas apie finansinę ūkių situaciją kalbėjo su nerimu 

Tiesa, tarp ūkininkų pasigirdo svarstymų, kad galbūt tokiomis aplinkybėmis išmokas ūkininkams būtų galima mokėti už dvejus metus, tačiau ministro A. Palionio tikinimu, to padaryti neįmanoma, nes ES pinigai valstybėms narėms dalijami kas metus.

Reikia čia ir dabar

Visų šalių ūkininkams kyla finansinių problemų – tuo neabejoja LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas, neseniai kartu su G. Špakausku dalyvavęs Europos Sąjungos ir Šiaurės Amerikos žemės ūkio konferencijoje, kurioje šis teiginys ir skambėjo.

„Tikra tai, kad kainų žirklės visus pjauna iš eilės. Kuo tai baigsis – neaišku“, – nedaugžodžiavo M. Puidokas.

LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas nebejojo, kad šiemet finansinių problemų turės beveik visi ūkiai

Jis ragino ministrą jau dabar užbėgti įvykiams už akių ir priimti greitus ir ilgalaikius sprendimus, kurie padėtų pagerinti dabartinę ūkininkų finansinę padėtį.

A. Palionis sutiko, kad situacija išties sunki ir teigė, jog sprendimų bus ieškoma.

Be to, ūkininkai nusivylę ir įmonės ILTE teikiamų valstybinių lengvatinių paskolų sąlygomis. Mat jomis pasinaudoti sunku dėl administracinės naštos, ilgai užtrunka vertinimas. Kad kai kurie reikalavimai, pavyzdžiui, pildyti 20 puslapių paraišką apyvartinėms lėšoms gauti, primena absurdą, sutiko ir žemės ūkio ministras.

M. Puidoko teigimu, dabar ūkininkams apyvartinės lėšos labai svarbios, bet paskolą greičiausiai pavyksta gauti per mėnesį.

„Terminas turi būti trumpesnis – savaitė, daugiausia dvi. (...) Su garantijomis irgi sudėtinga, turi būti paprastesni sprendimai.  Jie mums reikalingi čia ir dabar, nes mes jau dabar turime sumokėti už trąšas, augalų apsaugos produktus, o paskui ateis dar ir paskolų mokėjimo metas“, – pabrėžė LŪS vicepirmininkas.

„Paskolos neturi brangiai kainuoti. 5–6 proc. palūkanos nėra valstybės pagalba“, – pridūrė jis.

Taip pat M. Puidokas ragino labiau pasitikėti ūkininkais: „Mes, ūkininkai, pirmiausia su bankais ir darbuotojais atsiskaitome, skolas atiduodame, o jau paskui į save žiūrime. Valstybė turėtų mumis labiau pasitikėti.“

Nepaisant to, kad ūkininkai sako, jog yra nepatenkinti ILTE teikiamų lengvatinių paskolų sąlygomis dėl ilgo vertinimo laiko ir administracinės naštos, ILTE Žemės ūkio investicijų skyriaus vadovas Žydrūnas Burokas teigė, kad dabar vidutinė individualios garantijos vertinimo trukmė yra sutrumpėjusi iki 7 darbo dienų.

O štai kalbėdama apie paskoloms taikomas palūkanas, ILTE atstovė tikino, kad imant lengvatinę paskolą valstybės daliai taikomos nulinės, o tarpininko daliai – maždaug 2,13 proc. palūkanos.

Anot ILTE atstovo Žydrūno Buroko, dabar vidutinė individualios garantijos vertinimo trukmė – 7 darbo dienos

„Finansiniai metai dar nesibaigė, ūkininkai dar nepardavė visos produkcijos. Tikrasis blogis dar laukia. Agronomijos prasme metai man buvo geri, derliai geri, bet bijau skaičiuoti balansą. Man neramu dėl finansinės padėties. O ką kalbėti apie ūkininkus, kuriems dar reikėjo mokėti už grūdų džiovinimą“, – situaciją reziumavo G. Špakauskas, dar kartą pabrėždamas, kad apyvartinių lėšų ūkininkams dabar reikia kuo greičiau.

Kiti klausimai

Per posėdį aptarti kiti žemės ūkiui svarbūs klausimai su žemės ūkio ministru ir jo komanda. A. Palionis žadėjo, kad per jo vadovavimo laiką dėmesio bus skirta visiems ūkiams.

„Mano darbo principas paprastas – kad ir koks ūkis būtų, (...) saulės turi užtekti visiems“, – kalbėjo ministras.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis per posėdį sakė, kad visiems ūkiams turi užtekti vietos

Jis taip pat pabrėžė, kad dabar kaip niekad svarbu susivienyti žemdirbiams ir Ministerijai, sprendžiant klausimą dėl naujojo BŽŪP laikotarpio, kuriuo ES parama žemės ūkiui mažės apie 20 procentų.

„Tikiu, kad pasieksime rezultatą, jei visi laikysis vieningo požiūrio: tiek ES politikai, tiek ir ES žemdirbiai“, – kalbėjo ministras.

A. Palionis užsiminė, kad Ministerija stengiasi gauti lėšų melioracijai, numatyta skatinti kooperaciją, trumpąsias maisto tiekimo grandines, gyvulininkystės ūkių modernizavimui skirti 84 mln. Eur ir kt.

Ūkininkai kalbėjo ir apie sudėtingas bei ilgas NMA patikras. Nepaisant to, NMA direktorius F. Dirginčius džiaugėsi, kad pastaruoju metu planinių patikrų sumažėjo beveik 3 kartus ir ateityje jų turėtų dar mažėti.

Tiesa, jis pridūrė, kad į pranešimus, gaunamus per NMA pasitikėjimo liniją, Agentūra turi reaguoti, todėl tokiais atvejais patikrą atlikti būtina.

NMA direktoriaus Fortunato Dirginčiaus teigimu, planinių patikrų atliekama 3 kartus mažiau nei anksčiau

F. Dirginčiaus teigimu, šiemet iš daugiau nei 160 statybų projektų vėlavo tik 42. Visi jie patvirtinti ir reikalavimų nepažeidė. Pasak jo, tai – teigiamas pokytis.

Taip pat užsiminęs apie jau nuo spalio 16 d. pradedamas mokėti avansines išmokas, F. Dirginčius sakė, kad avansu planuojama išmokėti 320 mln. eurų.