Vilnius. 2021 m. Lietuvoje į atmosferą išmesta 20,3 mln. t šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), teigiama Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų Europos Komisijai parengtoje Nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje.

Palyginti su 2020 m., tai yra 0,5 proc. daugiau. Ataskaitos duomenimis, didžiausi teršėjai buvo transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai. Tik paskui rikiavosi žemės ūkis (21,7 proc.), pramonė (13,8) ir atliekų sektorius (4 proc.).

Kaip teigia Aplinkos ministerija, nors, palyginti su 2020 m., ŠESD kiekis mažėjo daugelyje ūkio sričių, gana stipriai augo energetikos sektoriuje ir tai lėmė bendrą emisijų augimą. Pagrindinis taršos šaltinis – centralizuotai tiekiamos šilumos ir elektros gamyba, taip pat išaugęs iškastinio kuro naudojimas namų ūkiuose, įmonėse. 

Beveik trečdalis šio kiekio – 6,1 mln. t – absorbuota, daugiausia miškų, daugiamečių pievų ir nukirstuose medžio produktuose sukauptos organinės anglies.

Palyginti su bendru šalies išmetamu ŠESD kiekiu, prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančio sektoriaus emisijos didėjo labiau nei 2020 metais. Preliminariais duomenimis, net 1,7 procento. Šį didėjimą taip pat lėmė išaugęs iškastinio kuro naudojimas namų ūkiuose ir įmonėse, didesnės fluorintų dujų emisijos iš automobilių oro kondicionierių.

Taršos prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių emisija sumenko apie 2,4 proc., daugiausia dėl mažėjančios chemijos pramonės apimčių. Nuo 2005 m. taršos prekybos sistemoje dalyvaujančių įrenginių ŠESD emisijos sumažėjo 39,4 procento.

„Išmetamų ŠESD kiekis iš taršos prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių turi tendenciją didėti, nes gerokai sudėtingiau priversti transporto ir žemės ūkio sektorius laikytis aplinkosaugos reikalavimų“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.