Vilnius. Tikimasi, kad kitą savaitę numatytas visų pieno gamybos grandinės šalių derybinis susitikimas leis judėti link sprendimų. Vis dėlto politikai ir kai kurie žemdirbių atstovai pasigenda aktyvesnių Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žingsnių ir sako, kad jau dabar būtina keisti teisės aktus.

Trečiadienį parlamentiniame Kaimo reikalų komitete apie padėtį pieno sektoriuje žpradėjęs kalbėti emės ūkio viceministras Paulius Astrauskas paminėjo pieno ūkių struktūros ir pieno kainų duomenis bei priminė, kad ŽŪM jau kreipėsi į Europos Komisijos narį Januszʼą Wojciechowskį  (Janušą Voicechovskį) ir pradėjo vardyti, kokia galima parama pieno sektoriui tiek pagal buvusio laikotarpio priemones, tiek pagal Strateginį planą.

Tokia kalba netrukus sulaukė komentarų. Esą kaip ilgalaikės priemonės sektoriui tai tinka, tačiau dabartinė situacija reikalauja trumpojo laikotarpio sprendimų. Nuotolinio posėdžio susirašinėjimo lange Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas Hofmanas tai netrukus pakomentavo. „Astrausko pristatymas tik parodo, kiek ŽŪM yra toli nuo realybės“, – rašė jis.

„Viceministras užima eterį ir svarbų laiką, pristato jau senai sukurtą projektą, o ne adekvačiai reaguoja į už savo langų esamą situaciją visoje šalies teritorijoje“, – rašė Dainius Arlauskas.

Kritikos, kad kalbama apie gražų rytojų, nors neaišku, ar jis kai kuriems išvis ateis, viceministras gavo ir iš dalies Komiteto narių. Galiausiai į diskusiją įsijungus žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, kalba pasisuko apie tai, ką galima daryti ir kas daroma jau dabar.

Viltys – į kitą savaitę vyksiantį susitikimą

Žemės ūkio ministro teigimu, netrukus tikimasi rasti būdą, kaip suvaldyti pieno sektoriaus situaciją. Jis priminė, kad krintant kainoms didžiausias smūgis tenka silpniausiems, vis dėlto našta turėtų būti padalijama, o būdų, kaip tai padaryti, tikimasi rasti vasario 24 d. numatomame pieno gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, Konkurencijos tarybos ir ŽŪM susitikime.

„Visos grandinės turi dalytis naštą, bet šiuo atveju iš perdirbėjų dalijimosi naštos nematome“, – pabrėžė jis.

K. Navicko teigimu, būtina stiprinti mažų ir vidutinių pieno gamintojų derybines galias, kooperaciją. „Tokia situaciją mūsų toliau niekur neveda. Turime žemiausias supirkimo kainas ūkininkams ir didžiausias savo pačių pagamintos produkcijos kainas lentynose. Dėl to kalbame apie struktūrinius pokyčius“, – sakė ministras.

Pasak K. Navicko, jei kitą savaitę pavyks rasti aiškų struktūrinį pokytį, kitos reikiamos priemonės bus aktyvuotos iš paskos.

Anot jo, valstybė pasirengusi padėti ūkininkų kooperatyvams, kurie dėl savo masto galėtų lemti rinkos pokyčius. Per susitikimą tikimasi išsiaiškinti ir tai, iki kokios ribos būtų galimas reguliavimas.

Taip pat laukiama ūkininkų bendruomenės pozicijos dėl kainodaros, kai yra bazinė kaina ir kintamoji dalis. „Čia dalis, kuri vieniems palanki, kitiems ne. Norėtume aiškaus mandato ar žinios, kad ši praktika ūkininkams nenaudinga, tuomet galėsime judėti su stipresniu mandatu“, – teigė K. Navickas.

Jis taip pat priminė, kad būta įvairių susitarimų dėl pieno kainos, tačiau jų nesilaikyta, tendencijos išliko blogos. Tad žinant, kad Estijoje atsidaro perdirbimo gamykla, kyla klausimas – ar užteks vietos visiems? Jis pabrėžė, kad jokiu būdu nesiekiama kažkurio perdirbėjo išstumti iš rinkos.

Seimo nariai Juozas Baublys ir Vigilijus Jukna ragino ŽŪM neapsiriboti tik raštu ir tartis dėl susitikimo su komisaru J. Wojciechowskiʼu. Anot ministro, tai kol kas nenumatyta.

Tai, kad jau anksčiau buvo aišku, kur link krypsta situacija, ir kad kai kurie pokalbiai jau galėjo įvykti, minėjo ir praėjusią savaitę protestus organizavusio Žemdirbių organizacinio štabo atstovas Audrius Vanagas. Jis priminė, kad ši pieno krizė – viena didžiausių.

„ES žemės ūkio ministrai rinkosi sausio 30 d. ir ta bėda jau buvo aiški, tad pristatymams, kurie buvo vasario 9 d., jau tada turėjo būta pakalbėta ir susiderėta. (...) Trumpuoju laikotarpiu sprendžiant problemą, manau, neišsiversime be valstybės pagalbos. Bus liūdna“, – kalbėjo A. Vanagas.

Ūkininkai: be valstybės pagalbos išsiversti nepavyks

Tai, kad vargu ar pavyks išsiversti be valstybės finansinės paramos, teigė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

„Didžiausia bėda, kad einama lakinti šunis, kai jau reikia medžioti. Investicinės priemonės – geros, bet nereikia akmens stumti į ateitį. Problemas reikia spręsti dabar. Turi būti Vyriausybės parama krizei likviduoti. Mūsų asociacija siūlymus pateikė ir prašo ministro – atidarykite duris pas premjerę. (...) Ministre, kokios derybos bebūtų, jos neduos jokio rezultato. Tik žinodami, kad įsijungs rinkos reguliavimo mechanizmas, jie (perdirbėjai ir prekybininkai – red. past.) to nedarys“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Jis ragino galvoti apie nacionalinę paramą, tuo labiau, kad, anot jo, yra ankstesnių krizių mechanizmai, kaip parama gali būti skiriama ir paskirstoma.

Tai, kad be teisinės bazės peržiūros ir korekcijų nebus laukiamo rezultato, kalbėjo ir LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius. „Nematau įrankių, su kuriais galėtų ateiti ministras ir paspausti. Apeliuoti tik į sąžinę – nesuveiks. Reikia instrumento, įstatymo“, – teigė jis.

LŪS vadovas taip pat pasigedo aiškaus plano ir ragino greičiau dėlioti trumpojo laikotarpio priemones, o vėliau ir priemones, skirtas rinkai stabilizuoti. Komiteto posėdyje kalbėjęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis konstatavo, kad ūkiai jau nutraukinėja veiklą, artimiausiu metu tai padaryti žada dar apie 50. 

„Pieno gamintojai nevilties būsenoje. Tai pasakiau (apie ūkių pasitraukimus – red. past.) ŽŪM, bet visi matote – pasakoma, kad tai restruktūrizacija. (...) Šiandien šį klausimą turi spręsti Vyriausybė, o ji šalinasi. Greitai atvažiuosime, o kai atvažiuos 3–4 tūkst., jūs tada šnekėsitės“, – kalbėjo J. Vilionis.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad iš socialinių partnerių, žemdirbių organizacijų gauti 74 pasiūlymai, kaip išbristi iš šios situacijos, tad jis ragino ŽŪM koncentruotis į juos ir dar iki Seimo pavasario sesijos peržiūrėti, kokius įstatymus reikėtų nedelsiant koreguoti.