Vilnius. Europos Komisija (EK) leidžia dalį Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos (KPP) investicinių projektų baigti pasinaudojant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano lėšomis, praneša Žemės ūkio ministerija.

Ministerijos teigimu, viena labiausiai finansuotų KPP priemonių – „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.  2014–2025 m. pagal šią priemonę patvirtinti 7326 projektai, jiems skirta 743 mln. Eur paramos.

Visos KPP lėšos paramos gavėjams turi būti išmokėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Siekdama užtikrinti sklandų projektų užbaigimą, EK sudarė galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. tęsti likusių mokėjimų vykdymą pasinaudojant Strateginio plano lėšomis. Ministerijos teigimu, toks keitimas jau derinamas su EK.

Kas lėmė projektų įgyvendinimo terminų korekcijas?

Anot ŽŪM, pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo finansuotas rekordinis skaičius projektų. Dalis jų susidūrė su nenumatytais sunkumais: COVID-19 pandemija, geopolitinėmis grėsmėmis, trūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis, augančia infliacija, svyruojančiomis supirkimo kainomis. Projektų įgyvendinimą taip pat lėtino griežti aplinkosaugos reikalavimai, sudėtingos statybos leidimų išdavimo sąlygos. Kai kurie paramos gavėjai dėl šių priežasčių paramos atsisakė.

Ūkininkai ir jų atstovai ne kartą išreiškė lūkestį, kad Lietuvai skirtos ES lėšos būtų panaudotos efektyviai ir nė vienas euras neliktų nepanaudotas. Atsižvelgdama į tai, Ministerija šiai priemonei 2024–2025 m. organizavo 4 papildomus kvietimus. 

KPP projektų įgyvendinimui skirtas laikas baigėsi, o pareiškėjai buvo įsipareigoję pateikti galutinius mokėjimo prašymus iki 2025 m. birželio 30 d. Vis dėlto galutinis mokėjimo terminas buvo nukeltas iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, šia galimybe pasinaudojo 270 paramos gavėjų, kurių įgyvendinamų projektų bendra paramos suma siekė beveik 125,8 mln. Eur.

Vis dėlto ir toks terminas kai kuriems projektams buvo per ankstyvas, todėl ŽŪM, dar kartą įvertinusi asociacijų prašymus, suteikė papildomą laiką projektams, kuriuose numatyti statybos darbai. Šia galimybe pasinaudojo 25 paramos gavėjai (jiems likusi išmokėti paramos suma siekė 11,3 mln. Eur). Dauguma šių projektų susiję su gyvulininkystės plėtra.

ŽŪM teigimu, nesuteikus galimybės nukelti terminų, keli šimtai ūkių būtų likę su neįgyvendintais projektais, o nepanaudotos lėšos būtų grąžintos Europos Komisijai.

Kuriems projektams lėšų išmokėjimas gali vėluoti?

Teigiama, kad didžioji dalis paramos gavėjų, iki rugsėjo 30 d. pateikusių galutinį mokėjimo prašymą, nepajus jokių pokyčių – jiems parama bus išmokėta įprasta tvarka.

„Mokėjimai pagal projektus, kurie buvo finansuoti pagal EURI taisykles, taip pat bus vykdomi laiku, nes šiems projektams skirtų lėšų pakanka. Šios lėšos atskirtos nuo KPP.

Mokėjimo prašymus pateikę KPP projektai bus finansuojami iš KPP lėšų tol, kol KPP programoje pakaks lėšų. Paramos gavėjams, kurių mokėjimo prašymų apmokėjimui KPP lėšų neužteks, NMA perves lėšas kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Kol kas tikslią lėšų išmokėjimo datą pasakyti sunku, tačiau ŽŪM deda visas pastangas, kad jos pasiektų paramos gavėjus kuo greičiau“, – rašoma Ministerijos pranešime.

Paramos gavėjams nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. NMA su jais bendradarbiauja, informuodama apie galimybę keisti paramos sutartį keičiant finansavimo šaltinį.

„Tiems, kuriems galutinis mokėjimas bus atliktas Strateginio plano lėšomis, nekils jokių papildomų įsipareigojimų ar reikalavimų – jų projektai ir toliau bus įgyvendinami pagal KPP taisykles.

Taip pat jiems nekils sunkumų kreipiantis dėl paramos pagal Strateginio plano priemones: po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo pareiškėjas gali teikti paraiškas tiek pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, tiek pagal kitas Strateginio plano priemones. Iš Strateginio plano apmokėta paramos suma neturės įtakos skaičiuojant didžiausią galimą paramos sumą pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, – teigia Ministerija.