Vilnius. Žemdirbių asociacijų atstovai sutaria, kad būtina grįžti prie diskusijų ir veiksmų, nustatant, kas yra aktyvus ūkininkas. Ypač tai svarbu artėjant naujam BŽŪP finansiniam laikotarpiui, kai paramos ir jos apimčių klausimas gali tapti labai opiu.

Svarbiausi sektoriaus klausimai aptarti nuotoliniame Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) ataskaitiniame susirinkime. Be kitų temų LŽŪT ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis teiravosi LŽŪT narių nuomonės apie aktyvaus ūkininko apibrėžimą.

Jis priminė, kad dažnai susiklosto situacija, kai ūkininko statusas deklaruojamas tik siekiant pasistatyti norimoje vietoje namus ar tiesiog gauti išmokas už žolės mulčiavimą.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Gedo Špakausko, šis klausimas keliamas ir Europos Sąjungos lygiu, paskutinio vizito metu tai priminta ir Europos Komisijos atstovams. Jo nuomone, diskusijas dėl to ir reikėtų tęsti ES lygiu, o ten priėmus atitinkamus sprendimus, jie persikeltų ir šalims narėms. 

J. Vilionis taip pat tikino, kad diskusija būtina visais lygiais. „Jeigu mes nieko nesakysime, tai niekas nieko ir nedarys“, – įsitikinęs LŽŪT vadovas.

Anot jo, svarbu akcentuoti tai, kad aktyvus ūkininkas yra tas, kuris užtikrina apsirūpinimą maistu. O dabar yra taip, kad vieni dirba ir vos išgyvena, o kiti „pasiima pinigus už nieką“.

Su tuo, kad svarbu sąvoką sieti su gamyba, sutiko ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidiumo narys, Anykščių r. ūkininkų sąjungos vadovas Dainius Arlauskas.

„Jei visų pirma mes pasakome, kad turi būti gamyba, tai išmoka turėtų būti kaip kompensacinis mechanizmas už gamybos metu negautas pajamas. Jos taip pat turi būti susiektos su gamyba (...) Dabar išmokos yra mokamos už orą“, – sakė D. Arlauskas. 

Jis skaičiavo, kad deklaruodamas tam tikras veiklas ir vien tik susmulkindamas žolę, gali gauti panašiai tiek, kiek yra vidutinė pelno marža iš vieno hektaro.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas šiuo klausimu nebuvo itin optimistiškas. Jis priminė, kad klausimas keliamas kone nuo pirmojo paramos periodo, valdžios keičiasi, o sprendimų ir toliau nėra.

„Tai yra skardinės paspyrimas tolyn. Niekas nieko šioje vietoje nenori daryti, o daryti reikia dabar (...) aš jau dešimtis kartų sakiau atsiversti Reglamentą ir pažiūrėti, kas yra žemės ūkio veikla. Dabar veikla yra gamyba arba geros būklės palaikymas. Mes sakėme – sujunkime, Reglamentas tą leidžia, kad žemės ūkio veikla yra ir gamyba, ir palaikymas. Tada tie, kurie negamina eis šunims šėko pjauti, bet niekas nenori to daryti“, – kalbėjo E. Pranauskas. 

Pasak LŽŪBA prezidento, panašu, kad toliau viskas bus tik dar labiau komplikuota, bet „daug daugiau pinigų bus švaistoma niekams“.

J. Vilionis ragino nenuleisti rankų ir toliau šią temą kelti, nes kitaip apskritai niekas nejudės. G. Špakauskas priminė, kad šiek tiek yra pavykę bent sumažinti pirmųjų hektarų išmoką, tad jei pavyktų pasistūmėti dar šiek tiek, bendroje sumoje galbūt pavyktų sutaupyti ir kelis milijonus išmokų, dabar nekeliaujančių ne gamybai, o geros agrarinės būklės palaikymui.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Nerijus Gricius sutiko, kad klausimas – opus. Jis siūlė į jį pažiūrėti per deklaravimui būtinų sąlyginių galvijų koeficientą. Anot jo, norintys suras būdų ir tą gamybą rodyti fiktyviai – įsigys galviją ar pasisodins kokių grybų ir toliau deklaruos, kad gamina.

„Kažkodėl dar prie Navicko atsiradęs 0,1 SG/ha. Grįžkime bent jau į tą pačią 0,3 SG/ha ir iš karto pamatysite, kiek atkris tokių fiktyvių. (Dabar – red. past.) nusiperka kokį plaukuotą raguotį ir 10 ha deklaruoja, gauna padidintą išmoką (...) Galėtume kiekvienas savo sektoriuose rasti galimybių, kaip pažaboti tuos, kurie piktnaudžiauja. Kažkaip reikėtų nenuleisti rankų tikriausiai“, – kalbėjo N. Gricius.

LGAA vadovas Audrius Vanagas ragino atidžiai pasinagrinėti statistiką ir pažiūrėti į realius skaičius, kiek pinigų kiekvienais metais nukeliauja visiškai negaminantiems. 

Tad Žemės ūkio taryba nusprendė ir šį klausimą toliau nagrinėti ir aktyviai siekti, kad parama pasiektų tuos, kurie gamina ir užtikrina apsirūpinimą maistu.

„Žinome šiandienines produkcijos kainas – gal geriau tapti tuo sofos ūkininku, negu sėti kviečius ar kitas kultūras, nes gaunama kaina kaštų nepadengs“, – ironiškai temą reziumavo J. Vilionis.

LŽŪT nariai taip pat patvirtino Tarybos veiklos ir finansines ataskaitas, aptarė kitus veiklos klausimus, diskutavo apie teisėkūros kokybę, valstybinės žemės pardavimą ir kitus klausimus.