Vilnius. Nustatytos, kelis kartus nukeltos, tačiau nuo sausio turinčios įsigalioti kvapų koncentracijos normos tebekelia klausimų. Kaip pakeitimai paveiks žemės ūkį ir ar griežtesnės normos tikrai turi būti taikomos ir kaimui?

Šiuo klausimu diskutuota parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Andrius Ščeponavičius priminė, kad dar 2019 m. nuspręsta mažinti leistiną kvapų koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore nuo 8 iki 5 vienetų, numatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis.

Vis dėlto vėliau dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje normos įsigaliojimas atidėtas, argumentuojant, kad buvo per maža laiko pasiruošti ir investuoti į kvapus mažinančias technologijas. Atidėjimas buvo apskųstas teismui, kuris išaiškino, kad atsižvelgiant į aplinkybes tai padaryta teisėtai.

„Kai yra 5 vnt., apie 90-95 proc. gyventojų jaučia kaip silpną kvapą, tačiau 10 proc. populiacijos vis dar patiria dirginantį kvapo poveikį ir gali skųstis. Prie 8 vnt. yra didesnė dalis asmenų, kurie skundžiasi dėl dirginančio kvapo poveikio.

2023 m. priimtas sprendimas pratęsti terminą ir palikti galiojančią 8 vnt. kvapo normą. Terminas sueina sausio 1 d., tad lieka du mėnesiai, kol įsigalios 5 vnt. norma (...)

Per paskutinius 5 metus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, turime 72 skundus dėl gyvulininkystės įmonių ir 13,6 proc. iš jų yra skundai dėl kvapų. Viršijimas nustatytas šešiais atvejais“, – apie esamą situaciją pasakojo A. Ščeponavičius. Jis teigė, kad, galbūt, problemą įmanoma išspręsti taikant skirtingas kvapo normas skirtingoms teritorijoms.

Pakeitimus inicijavusi Seimo narė Ligita Girskienė ragino parlamentarus nesiimti dar vieno termino nukėlimo ar kitų korekcijų. „Man atrodo, kad per šešerius metus tiek stambūs ūkininkai, tiek pramonės įmonės turėjo visas galimybes įdiegti kvapus suvaldančias priemones, ieškoti investicijų – tikrai buvo įvairių programų (...) Tiesiog matau didžiulį nenorą keistis ir šiandien vėl turime tą diskusiją“, – kalbėjo L. Girskienė.

Elektroninės nosys visko neužuodžia

Seimo narys Viktoras Pranckietis teiravosi, kas nutiks toms įmonėms, kurios jau yra pritaikiusios įmanomas priemones ir pasiekusios kvapų mažinimo ribas. „Ar tos įmonės turės būti uždarytos? Nes yra tokių namų, kurie pasistatė prie įmonės ir dabar jiems yra blogai“, – klausė parlamentaras.

Seimo narys Kęstutis Mažeika priminė Prancūzijos patirtį, kur teisės aktais buvo numatytos kitokios normos kaimo vietovėms.

„Juolab kad teritorijų planavimas daugelyje savivaldybių įvyko taip, kad ne ūkininkai prie miestų priartėjo, bet miestai ir priemiesčiai taip išsiplėtė, jog jie apstatė ūkius ir šiandien tie ūkiai verčiami užsidaryti“, – kalbėjo K. Mažeika.

Jis svarstė, kad visų pirma objektyviam kvapų koncentracijos nustatymui reikėtų turėti priemones, nes žmogiškasis faktorius yra gana nesunkiai nuginčijamas ir kvietė prisiminti elektronines nosis – galbūt jos galėtų būti tas įrankis?

Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Keblas teigė, kad šiuo klausimus bendrauta su Prancūzijos elektroninių nosių gamintojais ir esminė problema – jos gali matuoti tik šešias chemines medžiagas ir jas atitinkamai versti kvapo vienetais.

„Jos gal ir geros kaip perspėjimas gyventojams, kad jau kažkas vyksta, jeigu nosis siunčia signalą (...) Labai gerai, kai yra objektas, kuris skleidžia vieną cheminę medžiagą, pavyzdžiui, Malaizijos kaučiuko gamyklos – viena cheminė medžiaga, ten elektroninė nosis tinka.

Pas mus (...) visa Mendelejevo lentelė eina į orą, tad šis metodas dar nelabai tinka, kol tos nosys tokios neištobulėjusios“, – teigė A. Keblas.

Išeitis – skirtingos normos miestui ir kaimui?

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad sektorius nesiekia, jog dar kartą terminas būtų nukeltas. Priešingai, norima, kad greičiau įsigaliotų, būtų galima prognozuoti investicijas ir kt., tačiau reglamentavimas turėtų būti teisingas.

Vis dėlto jis skaičiavo, kad jei ir visos paramos lėšos nuo 2018 m. būtų buvę skirtos tik gyvulininkystei, vis tiek nebūtų užtekę fermoms sutvarkyti. Anot A. Palionio, skiriama pinigų įrangai, technikai, leidžiančiai mažinti kvapų taršą, naujos technologijos fermose leidžia tai suvaldyti, tačiau norint modernizuoti senąsias fermas, reikia milžiniškų investicijų, kurių Žemės ūkio ministerija neturi.

„Čia nėra tas pats kaip pramonės įmonėje įsidiegti filtrą kamine ar kažką panašaus, nes žemės ūkyje kvapai išeina ne per vieną vamzdį“, – specifiką priminė A. Palionis.

Reaguodamas į A. Ščeponavičiaus pateiktą statistiką, jis teigė, kad jei norma būtų sumažinta, ją viršijančių žemės ūkio subjektų būtų daugiau nei dabar esantys šeši.

Ministras siūlė sugrįžti prie dar 2018 m. svarstymuose iškeltos idėjos taikyti skirtingas normas skirtingoms teritorijoms, tuo labiau, kad kai kuriose ES šalyse tokia praktika yra.

„Aš ne prieš, kad būtų mažinamos normos, ypač ten, kur yra gyventojų koncentracija. Turime atliepti gyventojų sveikatą, psichologinę būseną.

Gal mes sugrįžkime prie tos diskusijos, kad miestuose mes sumažintume iki 5 vienetų, o kaimiškai teritorijai paliktume didesnę normą.

Mes sutinkame su siekiamybe, kad ir kaime kvapų būtų mažiau, bet matot naują finansinį laikotarpį, kur žemės ūkiui skiriama 20 proc. mažiau, neturime konvergencijos, išmokų prasme turime skirtingas pajamas, palyginti su kitomis ES šalimis. Tai supraskite ir mus – investicijos yra labai didelės. Modernizuojamės, statom naujas fermas, tai keičia situaciją teigiama linkme. Vyriausybės programos prioritetas yra gyvulininkystė, bet tokie sprendimai kerta tą šaką“, – aiškino A. Palionis.

Žemdirbių ir žemės ūkio įmonių atstovai teigė, kad būtų ydinga leisti įsigalioti įstatymui ir tik tada žiūrėti, kaip jis paveiks žemės ūkį, kaip siūlė L. Girskienė, ir pabrėžė, kad normų griežtinimą turi lydėti ir atitinkamas finansavimas.

„Iš vienos pusės mes šnekame, kad žemės ūkis yra nacionaliniam saugumui svarbi šaka, iš kitos pusės sakome, kad nereikia jo išskirti. Bet iš tikrųjų tas išskyrimas turi būti, tai nėra tokia sudėtinga procedūra“, – teigė Lietuvos paukščių augintojų asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.

Tam, kad kvapų normos turėtų būti diferencijuotos, pritarė ir Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, teigdama, kad kartu su žemės ūkiu turėtų būti diferencijavimas taikomas ir maisto pramonei.

Vis dėlto A. Ščeponavičius teigė, kad tai padaryti nėra labai paprasta, tuo labiau, kad labai svarbus lygiateisiškumas - sveikatos saugos principai ir normos turėtų būti taikomos visiems gyventojams vienodai. Klausimų keltų ir ribiniai atvejai tarp miesto ir kaimo. 

Seimo Kaimo reikalų komitetas po trečiadienio diskusijos dar žada grįžti prie šio klausimo lapkričio pradžioje ir priimti sprendimą.