Akademija (Kauno r.). Grūdų sektorius susiduria su daugybe sunkumų, kuriuos kelia mažos grūdų supirkimo kainos, nesąžiningas jų kokybės vertinimas ir itin dideli džiovinimo bei valymo įkainiai. Finansų trūkumas kai kuriuos ūkius stumia link bedugnės.

„Šiemet kaip niekada grūdų augintojams sunkūs metai, nuo pat pavasario iki dabar, kai sėja dar nebaigta, grūdai guli aruoduose, o jų supirkimo kaina nepadengia savikainos. Vieninteliai rapsai pelningesni, jei ne jie, periodas būtų dar sunkesnis. Ypač didelių sunkumų patiria tie ūkiai, kurie pavasarį nukentėjo nuo šalnų ir nebuvo apsidraudę – jiems labiausiai trūksta apyvartinių lėšų.

Norisi, kad būtų rasti sprendimai, kaip tokiems ūkiams padėti“, – pradėdamas išplėstinį Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos posėdį, kuris vyko VDU Žemės ūkio akademijoje, sakė jos pirmininkas Audrius Vanagas, primindamas, kad grūdų ūkių sunkumai tęsiasi nuo 2021 m. rudens, kai trąšų kaina šoktelėjo 3–4 kartus.

Pasak jo, kai grūdų supirkimo kaina nukritusi į aštuonerių metų žemumas, ūkiams išlaviruoti ypač sunku.

Ministras ūkininkus girdi ir ieško sprendimų

Renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis patikino, kad ministerija supranta sunkią grūdų rinkos situaciją ir ieško būdų pagelbėti ten, kur gali, išskyrus įtaką grūdų kainoms.

Siekdama apsaugoti žemdirbius nuo supirkėjų savivalės ir nesąžiningo grūdų kokybės įvertinimo, Žemės ūkio ministerija parengė laboratorijų akreditavimo įstatymo projektą.

„Nesame jūsų priešai, norime, kad būtų kaip geriau, bet kartais ir mūsų rankos surištos“, – atsakydamas į daugybę grūdų augintojų klausimų sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis

„Reikia suburti darbo grupę su Grūdų augintojų asociacijos nariais ir išdiskutuoti, kaip ir kokiu principu reglamentuoti grūdų supirkimo struktūrą, kokių pokyčių reikia, kad laboratorijose derlius būtų įvertinamas sąžiningai“, – žemdirbius į darbinę diskusiją kvietė ministras, išreikšdamas viltį, kad iki kito sezono pradžios naujas įstatymas įsigalios.

Kaip dar vieną pagalbos priemonę ūkininkams ministras įvardijo nuostolių kompensavimą dėl lietingo laikotarpio paskelbtos ekstremalios situacijos. „Buvau susitikęs su Kretingos rajono ūkininkais, kurie nepasėjo 30–40 proc. žieminių augalų, nes nėra galimybių, todėl jų pajamos ir kitais metais bus mažesnės. Ekstremali situacija ir žala galioja 3 metus, todėl ir vėliau galima pretenduoti į kompensaciją“, – pabrėžė A. Palionis.

Galimybe pasididinti pridėtinę vertę iš hektaro ministras įvardijo ir atliekamus Pluoštinių kanapių įstatymo pokyčius, kad gamintojai galėtų tiekti produkciją į kitas šalis, atsižvelgdami į tos šalies leidžiamas THC koncentracijas.

Nuo investicijų į džiovyklas iki lengvatinių paskolų pajų įnašams

Renginyje dalyvavusių grūdų augintojų klausimų ir skaudulių sąraše – nuo bendros Ministerijos vizijos, koks turi būti grūdų ūkis Lietuvoje, ir grūdų ūkiams skiriamo finansavimo trūkumo iki konkrečių finansinių klausimų apie lengvatines paskolas, palūkanų kompensavimą, garantijas, paskolų termino ilginimą, kooperatyvo pajinio mokesčio dengimą lengvatinių paskolų lėšomis ir pan.

Šakių r. ūkininkas Darius Ufartas pabrėžė, kad sektoriui labai trūksta investicijų ir ūkininkams sunku ne tik dėl žemų  grūdų supirkimo kainų, bet ir dėl didelių džiovinimo, valymo įkainių. „Galbūt būtų galima nukreipti investicijas į mobilių džiovyklų įsigijimą, nes šiuo metu pigiausia alternatyva – vežti į Latviją“, – sakė D. Ufartas.

Kad grūdų džiovykla – viena svarbiausių ir privalomų investicijų grūdų ūkyje, pritarė ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mantas Župerka, apskritai pasigedęs Ministerijos vizijos, koks turi būti Lietuvos grūdininkystės ūkis.

„Ko gero, šiokį tokį pelną šiemet turės tik tie ūkininkai, kurie galėjo patys išsidžiovinti ir susitvarkyti grūdus, o neturėjusieji – arba traukiasi, arba tuoj pasitrauks. O kitais metais pasižiūrėję džiovinimo paslaugas teikusių įmonių pelnus tikrai labai nustebsite“, – įsitikinęs M. Župerka, raginęs džiovyklų įsigijimą kaip būtinąją investiciją grūdų ūkiuose įtraukti į strategiją, nes grūdai – vienas iš pagrindinių maisto produktų.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mantas Župerka įsitikinęs, kad džiovykla strategiškai būtina investicija grūdų ūkyje

Kėdainių r. ūkininkas Aušrys Macijauskas prašė Ministerijos priimti reikiamus politinius sprendimus, kad, esant itin įtemptai finansinei situacijai ūkiuose, būtų sudarytos galimybės gauti lengvatines paskolas su garantijomis ir panaudoti jas pajiniam kooperatyvo įnašui.

Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, kad dėl į kitus metus nukeltų paramos išmokėjimo terminų sąskaitų apmokėjimo būdą turintys ūkininkai susiduria su didelėmis problemomis su bankais, kurie nelaukdami paramos nurašo sąskaitoje esančias lėšas ir palieka ūkius be apyvartinių lėšų.

Kėdainių r. ūkininkas Aušrys Macijauskas kėlė du klausimus: dėl galimybės lengvatinių paskolų lėšas panaudoti kooperatyvo pajiniams įnašams ir kalbėjo apie sunkumus, kylančius dėl paramos išmokų termino nukėlimo

Pasak A. Palionio, kad ūkininkai nesusidurtų su finansiniais sunkumais dėl nukeltų paramos išmokėjimo termino, artimiausiu metu planuojama diskutuoti su technikos pardavėjais ir finansų įstaigomis, koks dokumentas galėtų patvirtinti, kad parama bus gauta vėliau.

„Svarstome, gal galima būtų pateikti NMA mokėjimo prašymą kaip garantą, o ILTE suteikti lengvatinę paskolą apyvartinėms lėšoms“, – sakė ministras.

Pagalbos ranka tiesiama per lengvatines paskolas

Atsakydamas į žemdirbių klausimus ir pastabas, žemės ūkio ministras patikino, kad politiniai sprendimai daromi. Tarp jų – galimybė per ILTE gauti lengvatines paskolas su palūkanų kompensavimu tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investicijoms. Beje, šių paskolų lėšos gali būti naudojamos ir pajiniams įnašams.

Ministro žodžiais, žemdirbių skaičiavimai rodo, kad apyvartinių lėšų poreikis siekia apie 80 mln. eurų. Jis patikino, kad su NMA suderinta, kad ne investicijoms, bet apyvartinėms lėšoms imamai lengvatinei paskolai būtų supaprastintas ir palengvintas paraiškos teikimas.

Kalbėdama apie apyvartinių lėšų finansavimo galimybes žemės ūkyje ILTE atstovė Vaida Stamburaitė pristatė tris priemones, pagal kurias lengvatinių paskolų forma teikiama parama žemdirbiams. Šios paskolos gali būti naudojamos tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Finansavimo sprendimus investicijoms ir apyvartinėms lėšoms pristatė ILTE atstovė Vaida Stamburaitė

Jos žodžiais, priemonei „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“ skirta 35 mln. eurų, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ – beveik 20 mln., „Investicijos į žemės ūkio perdirbimą“ – 10 mln. eurų iš ES ir nacionalinio biudžeto lėšų. Beje, pastarąja lengvatine paskola, kurios suma gali siekti iki 1 mln. eurų, gali pasinaudoti tik juridiniai asmenys.

Per pirmąją investicijų į žemės ūkio valdas priemonę apyvartiniam kapitalui finansuoti vienos lengvatinės paskolos, kuri teikiama ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiu, suma gali siekti iki 200 tūkst. eurų, jaunųjų ūkininko įsikūrimo – iki 100 tūkst. eurų ir ji teikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Grūdų augintojams buvo aktualu sužinoti, ar pagal pirmąją priemonę galima investuoti į grūdų džiovyklas ir valomąsias, nes paruošiant grūdus ūkyje, pakeliama produkcijos vertė. ILTE atstovė patikino, kad tokias galimybes ši priemonė suteikia.

Kėdainių r. ūkininkui Šarūnui Šiušei kliuvo tai, kad paskolos yra trumpalaikės. Jo įsitikinimu, apyvartinėms lėšoms duodama lengvatinė paskola turėtų būti suteikiama mažiausiai 5 metų laikotarpiui. „Ministerija galėtų užtarti ūkininkus ir prieš komercinius bankus, kad paskolos žemei įsigyti būtų 25 metai, kaip visame pasaulyje“, – sakė Š. Šiušė.

ILTE atstovė užtikrino, kad vyksta diskusijos dėl paskolų termino ilginimo, taip pat – dėl palūkanų kompensavimo atskyrimo nuo garantijų, nes ne visiems ūkininkams, imantiems lengvatines paskolas, garantijos reikalingos, jei jiems užtenka užstato.

„Nuo Igno Hofmano pradėjome biurokratinės naštos mažinimą, jei tik matome, kad galime kažkur kažką sumažinti, iš karto ir keičiame reglamentavimą. Nesame jūsų priešai, norime, kad būtų kaip geriau, bet kartais ir mūsų rankos surištos“, – pripažino žemės ūkio ministras.

***

Žemės ūkio ministerijos ES paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom‘as Volkov‘as grūdų augintojams pristatė Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2028–2034 m. kryptis, struktūrą, finansavimo pokyčius ir naujoves.