Tauragės r. „Kai kurie mano, kad vyksta natūrali pieno ūkių atranka, o aš galiu pasakyti tik tiek, jog vyksta natūralus jų naikinimas“, – dabartinę pieno sektoriaus padėtį apibūdina Tauragės r. jaunasis ūkininkas Eimantas Eigirdas.

Jo teigimu, nedaroma nieko, kad žemdirbiams būtų geriau, jiems tik keliami didžiuliai reikalavimai, o atėjus laikui atlyginti už sunkų darbą ir padėti krizės akivaizdoje, niekas nesiklauso. Net per nevaisingas derybas, kuriose dalyvavo visi pieno grandinės dalyviai, vieninteliai kalbėjo ūkininkai, prekybininkai ir perdirbėjai nepratarė nė žodžio.

„Laikomės visų reikalavimų, kokių tik prašo. Iš mūsų viską ima, bet atgal neduoda nieko. Kokia prasmė ūkininkauti?“ – svarsto E. Eigirdas.

Ūkininko manymu, kooperacija Lietuvoje nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, nors ir bandoma teigti, kad ji galėtų tapti išeitimi.

„Ji neišgelbės, kad ir kaip to norėtume“, – teigia E. Eigirdas ir priduria, kad nuo praėjusių metų priklauso kooperatyvui „Pienas LT“. Ir nors šiuo metu kooperatyvo nariams mokama geresnė kaina, tačiau ji nėra tokia, kad leistų galvoti apie plėtrą ar investicijas, nes palūkanos, anot ūkininko, yra žlugdančios.

„Nepadės tik kooperacija. Turi ir valdžia įsikišti, o Žemės ūkio ministerija – atstovauti ūkininkams, o ne apkrauti aplinkosauginiais reikalavimais“, – pabrėžia pašnekovas.

Jo teigimu, atrodytų, kad dabartinėmis sąlygomis išlikti daugiausia galimybių turi mažiau modernizuoti ūkiai, nes jiems nereikia tiek pinigų paskoloms padengti. Vis dėlto, anot jo, net 20 karvių laikantis draugas kas mėnesį išleidžia maždaug 200 Eur daugiau, nei jam mokama už pieną.

„Seka pasakas – neva skatina jaunimą ūkininkauti. Koks čia verslas, jeigu už pieną negauni teisingos kainos?“ – atvirauja E. Eigirdas.

Nors pašnekovas iš pradžių net neplanavo ūkininkauti, tačiau vėliau mąstymas pasikeitė, nes suprato, kad įgytas žinias gali pritaikyti ūkyje – baigė bakalaurą, o dabar studijuoja magistrantūrą VDU Žemės ūkio akademijoje.

„Mano žinias varžo finansai, neturiu iš ko atlikti bandymų ir plėstis. Kaip galiu taikyti inovacijas, jei reikia kelis metus taupyti, kad nusipirktum kokį nors padargą?“ – retoriškai klausia ūkininkas.

Jis priduria, kad planuose – stoti į doktorantūrą, tačiau dar neaišku, kokia linkme viskas pasisuks vėliau. Mat tėvams šiemet baigsis europiniai įsipareigojimai, o jis savo jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą nukėlė metams. „Nematau prasmės įsipareigoti penkeriems metams, kai tokia situacija“, – neslepia E. Eigirdas.

Anot jo, galbūt ir pavyktų iš pieno uždirbti daugiau, tačiau tam trukdo perdirbėjimų susitarimai, kuriuos vis dar bandoma paneigti.

„Perdirbėjai sako, kad jie nesusitarę. Bet užsinorėjęs išeiti iš vienos įmonės į kitą nepakliūsi – nepriima. Taigi neturi laisvo pasirinkimo. Išeitume į vieną perdirbimo įmonę, ją užpildytume, tikriausiai gautume ir geresnę kainą. Bet yra susitarimas – tu neišleisk, aš nepriimsiu. Todėl ir moka mažiau“, – aiškina ūkininkas.

Vis dažniau žemdirbiai ir jų atstovai prabyla apie galimus didesnius protestus, augantį nepasitenkinimą valdžios sprendimais. Tačiau, E. Eigirdo manymu, lietuviams bus sunku pasekti lenkų, prancūzų ar olandų pavyzdžiu.

„Tose šalyse visos institucijos, esančios už žemdirbius, yra susivienijusios į vieną bendrą. Lietuvoje institucijų yra gal 20 ar net daugiau, bet jos pykstasi tarpusavyje. Mes, jaunimas, bandėme apjungti, bet mus daužė per galvą ir žemino iš visų pusių“, – neslepia pašnekovas.

Be kita ko, Eimantas pernai lapkritį surengė taikią akciją – prie Žemės ūkio ministerijos pastatė kryžių su kelmais ir žemėmis, tačiau net už tai buvo nubaustas – turėjo susimokėti 180 Eur neva už šiukšlinimą.

Kad ir kokia yra situacija, ūkininkas tikina, jog viskas taip nesibaigs. „Taip, žemdirbiams rankos nusviro. Bet mes, jaunimas, dar nenurimome – rengiame zbitkes. Turime pasiekti savo“, – nedaugžodžiauja pašnekovas.

Ūkininkas, kaip ir dauguma pieno gamintojų, prisideda prie pieno dalijimo akcijos – iki šiol žmonėms jo išdalijo apie 8 t, kitą yra priverstas atiduoti perdirbėjams: „Mokesčiai niekur nedingo – kažkaip už tuos centus susimokti reikia.“

Anot E. Eigirdo, perdirbėjai ir prekybininkai bijo pateikti praėjusių metų finansines ataskaitas. „Vilkiškių pieninė vienintelė paskelbė, bet ir kitos turės tai padaryti. Sako, kad dirba į minusą. Viską parodys ataskaitos“, – neabejoja ūkininkas.