Pakruojis / Kėdainiai / Kaunas. Kalbant apie būsimos sėjos darbus, galioja priežodis „roges ruošiame vasarą“ – vasarinių javų sėklą žemdirbiai dažnai užsakinėja dar gruodžio mėnesį.

Vėliau prekyba suaktyvėja vasario-kovo mėnesiais, o vėlyviausi užsakymai būna skubant atsėti iššalusius žiemkenčių plotus. Šiemet tų vėlyvųjų, paskutinės minutės užsakymų gali būti nemažai.

Sertifikuotos sėklos augintojas Algirdas Laurikietis, ūkininkaujantis Norkūniškyje, Pakruojo rajone, sako, kad pastarosiomis dienomis jo telefonas netyla. Žemdirbiai aktyviai perka vasarinių augalų sėklas, o kiti prašo rezervuoti tam tikrą jų kiekį – pirks tada, kai galutinai paaiškės žiemkenčių pasėlių būklė.

„Štai ir dabar atvažiavau pas savo bičiulį ūkininką, kartu važinėjame po laukus ir bandome įvertinti, kiek gyvasties liko po žiemos. Žinoma, mes dirbame Šiaurės Lietuvoje, gal todėl ir pasėliai labiau nukentėjo, bet skambučių sulaukiu iš visos šalies, todėl spėju, kad ir kituose regionuose žemdirbiai nėra tikri, ar išgyvens visi žiemkenčių pasėliai. Reikia išlaukti dar maždaug savaitę, ir bus galima apsispręsti, ar reikia atsėti“, – svarsto A. Laurikietis.

Kol kas jo ūkyje yra visų dauginamų vasarinių augalų sėklos, skirtos ir chemizuotiems, ir ekologiniams ūkiams. Kasdien pakraunamas pilnas vilkikas (24 tonos) sėklų, o važiavimai numatyti savaitę į priekį. Didmaišiuose gabenamos vasarinių kviečių, miežių, žirnių, pupų, avižų sėklos. Pastarųjų paklausa šiemet sumažėjusi.

„Pastebiu, kad avižų užsakymai šiemet sumažėję, Matyt dėl to, kad jų poreikis rinkoje pavasariop nukrito. Žemdirbiai tai greitai įvertina ir todėl suplanuoja sėti mažiau. Prognozuoju, kad ateinantį rudenį garantuotai bus jaučiamas avižų trūkumas“, – nuolat pasikartojančius rinkos bangavimus žino A. Laurikietis.

Reikia galvoti apie naujas paskatas ūkiams

Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos narys, bendrovių „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas sako, kad šiemet didesnę paklausą turi ankštinių augalų – žirnių ir pupų – sėklos, taip pat grikiai ir vasariniai kvietrugiai. Pastarųjų populiarumas rodo, kad žieminiai kvietrugiai smarkiai nukentėjo nuo pavasarinio pelėsio, ir ūkininkai ieško atsėjimui vasarinių kvietrugių sėklos.

Žemdirbiai aktyviai užsakinėja ir pašarinių žolių mišinius, nes jau žino, kad iš naujų žolynų galima gauti gausesnį ir kokybiškesnį derlių. „Po sėkmingų ūkiams praeitų metų tikėjomės, kad žemdirbiai daugiau investuos į sertifikuotas vasarinių javų sėklas, tačiau šiuo momentu to nematome“, – pastebi S. Augas.

Ar juntamos tendencijos, kad sertifikuotos sėklos naudojimas mūsų šalyje po truputį didėja? Pasak S. Augo, pojūtis dvejopas. „Kiekiai, sertifikuojami Lietuvoje, per paskutinius 8 metus padidėjo dvigubai – nuo 35,4 tūkst. t 2012 m. iki 76,7 tūkst. t 2020 metais. Šiais skaičiais galime ir turime pasidžiaugti“, – sako S. Augas.

Tačiau priduria, kad per pastaruosius ketverius metus sertifikuotos sėklos kiekiai faktiškai nedidėjo: 2017 m. sertifikuota 75,3 tūkst. t, 2020 m. – 76,7 tūkst. t sėklos.

„Gal labiausiai ir neramina, kad sertifikuotos sėklos kiekiai nesikeičia paskutinius ketverius metus. Todėl manau, kad turime galvoti apie naujas paskatas ūkiams didinti sertifikuotos sėklos naudojimą“, – svarsto S. Augas.

Kita vertus, nors kiekiai padidėjo dvigubai, bet sertifikuotomis sėklomis apsėjame tik apie 20 proc. ploto (nes kasmet auga bendras žemės  ūkio naudmenų plotas). Šis procentas yra vienas mažiausių tarp ES šalių, o ES vidurkis – 50 proc. plotų, apsėtų sertifikuota sėkla.

Neabejojama teigiama susietosios paramos įtaka

Susietoji parama už sertifikuota sėkla užsėtus plotus tikrai turėjo teigiamos įtakos tokios sėklos naudojimui ir tai rodo skaičiai. Susietoji parama buvo pradėta taikyti 2017 metais. Tais metais Lietuvoje buvo sertifikuota 75,3 tūkst. t sėklų, o 2016 m. buvo sertifikuota 64,4 tūkst. t, kitaip tariant, sėklos kiekis padidėjo 17 procentų.

Vėlesniais metais susietoji parama nebeturėjo tokios didelės įtakos sertifikuotos sėklos didėjimui, kiekiai liko tame pačiame lygyje.

„Tačiau manau, kad parama neleido sumažėti sertifikuotos sėklos naudojimui, nes 2018 ir 2019 m. ūkiams nebuvo sėkmingi dėl sausrų ir mažo derliaus. Tais metais ūkiai labai sumažino investicijas kitose srityse (tarkime, į techniką), tačiau investicijos į sertifikuotą sėklą nesumažėjo. Neabejotinai tam įtakos turėjo susietoji parama. Kad situacija gerėtų, turime išlaikyti susietąją paramą ir papildomai galvoti apie kitas paskatas ūkiams daugiau naudoti sertifikuotos sėklos“, – įsitikinęs S. Augas.

Susietoji parama buvo 16–14 eurų/ha arba 70–60 eurų/t sertifikuotos sėklos. Toks paramos dydis sudaro apie 17 proc. sėklos kainos. Žiūrint iš praktinės pusės, problematiška yra tai, kad žemdirbiai, sėdami sertifikuotą sėklą, nežino, kokia parama tais metais bus. Mat parama hektarui priklauso nuo to, koks bendras plotas bus deklaruotas: voko pinigai dalinami iš ploto ir tada konkretizuojama parama vienam hektarui.

Ar tikrai sėti sertifikuotas sėklas yra brangu?

Abejojantys sertifikuotos sėklos nauda dažnai turi vienintelį argumentą – esą pirkti sertifikuotą sėklą yra per brangu. Ar tikrai?

Viską suskaičiavus matyti, kad skirtumas tarp išlaidų vienam hektarui apsėti sertifikuota ir nesertifikuota vasarinių kviečių sėkla yra 11 eurų. Tokį skirtumą padengia vos 50 kg/ha derliaus priedas. Tokį priedą gauti yra daugiau negu realu – laikoma, kad sertifikuota sėkla duoda apie 20 proc. derliaus priedą. Net ir visai pesimistiškai skaičiuojant, galima tikėtis 10 proc. derliaus priedo, o tai reiškia papildomų 500–600 kg grūdų iš hektaro.

„Dar neįsigijusiems vasarinių augalų sėklos žemdirbiams drąsiai galiu rekomenduoti derlingą vasarinių miežių veislę Laureate, kurios grūdus superka ir salyklo gamintojai, taip pat ne vienam ūkininkui jau gerai žinomą pupų veislę Fuego, pasižyminčią stambiomis sėklomis. Gyvulininkystės ūkiams rekomenduoju išbandyti pašarinių žolių mišinius „Dotnuva“, sudarytus iš lietuviškų žolių veislių“, – sako S. Augas.

Kai žaliavos kainos aukštos, sėklų išlieka palyginti žemos

Bendrovės „Scandagra“ sėklų produkto vadybininkas Albertas Maskaliūnas pastebi, kad dabar, kai žaliavos kainos aukštos, o sėklų palyginti žemos, įvertinus visas valymo ir beicavimo išlaidas, skirtumas tarp sertifikuotos ir ūkinės sėklos išeina dar mažesnis – apie 25–30 Eur/t, o perskaičiavus pagal plotą, tai būtų 6,6 Eur/ha.

„Deja, didelė dalis ūkių neįvertina realios ūkinės sėklos kainos ir pamiršta, kad darbuotojai, kurie gaišta laiką valydami ir ruošdami sėklą, galėtų dirbti ūkiui naudingesnius darbus“, – sako A. Maskaliūnas.

Pasak jo, pavasarinis sezonas, skirtingai nuo rudeninio sezono, nebūna toks įtemptas, nes kur kas labiau ištęstas laike. Vasarinių augalų sėklomis pradedama prekiauti per vadinamąją Kalėdinę prekybą ir baigiama balandžio gale. Pats pikas paprastai būna kovo antra pusė – balandžio pirma pusė.

„Šį pavasarį stebime didesnę žirnių paklausą, tiesa, jų daigumai nedžiugina. Visų kitų kultūrų sėklų nėra didelio trūkumo ir paklausa mažesnė“, – sako A. Maskaliūnas ir priduria, kad vasarinių augalų sėklų pardavimai tiesiogiai koreliuoja su rudenine prekyba: kadangi pernai žieminiais augalais buvo apsėta iki 85 proc. visų pasėlių, tad vasariniams nelabai kas ir lieka šiemet.

„Žemdirbiams šį pavasarį siūlome gerai žinomą vasarinių miežių veislę RGT Planet, turime ir ankstyvos vegetacijos vasarinių kvietukų Berlock (tinkamesnė įvairaus tipo dirvožemiams) bei KWS Mistral. Taipogi pristatome naują žirnių veislę Bagoo ir pupų Stella“, – vardija A. Maskaliūnas.

MŪ inf.