Akademija, Kėdainių r. Kai įtikinėjimų nepakanka, reikia ieškoti veiksmingesnių priemonių, kurios paskatintų žemdirbius naudoti sertifikuotą sėklą. Lietuvos sėklininkystės asociacija (LSA) siekia, kad sertifikuota sėkla būtų apsėjama 50 proc. pasėlių.

Kol kas Lietuvoje sertifikuota sėkla apsėjama šiek tiek per 20 proc. pasėlių – šis rodiklis kasmet po truputį kyla, bet labai vangiai. „Jau aišku, kad įtikinėjimai yra nepakankamai efektyvūs, ir ši problema spręstina per kitus svertus – pirmiausia, paramą“, – mano LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas.

Būtina ieškoti finansinių priemonių, kurios skatintų žemdirbius rinktis sertifikuotą sėklą. Efektyvumo galima tikėtis, numatant prioritetinius balus už sertifikuotos sėklos naudojimą dalyvaujantiems investiciniuose projektuose. Kol žemdirbiai nebus finansiškai suinteresuoti sėti sertifikuotą sėklą, tol proveržio šioje srityje tikėtis neverta.

Tyrimai įrodyta, kad sertifikuota sėkla duoda apie 20 proc. derliaus priedą. Jei auginant kviečius būtų gautas kad ir 10 proc. derliaus priedas, tai jau būtų papildomi 500-600 kg grūdų, kurių kaina tikrai atpirktų skirtumą tarp sertifikuotos ir nesertifikuotos sėklos kainos. Skaičiuojama, kad, viską įvertinus, sėjant sertifikuotą žieminių kviečių sėklą, išlaidos 1 ha yra tik 11 eurų didesnės negu sėjant ūkyje ruoštą sėklą.

Sertifikuota sėkla – tai ir sveikesni, švaresni pasėliai, tvaresnis ūkininkavimas, galimybė mažinti pesticidų naudojimą. Kitaip tariant, svarus indėlis įgyvendinant žaliąsias ES idėjas. Todėl LSA tikisi, kad nacionalinė sėklininkystė ir selekcijos plėtra bus palaikoma ir remiama kaip šalies stabilumo garantas ir tvaraus žemės ūkio pagrindas.

„Jei savadarbės sėklos apsimokėtų, Danija nenaudotų 90 proc. sertifikuotų sėklų. Situacija, kaip paskatinti sertifikuotos sėklos naudojimą, spręstina, nes svarbi visai valstybei. Patirtis rodo, kad žemdirbių įtikinėjimai nepakankamai efektyvūs, reikia finansinių svertų per paramos priemones“, – mano LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas ir direktorius Julius Grašys

Piktnaudžiaujama galimybe nežinoti, kokią veislę augina

LSA ataskaitinis susirinkimas šiemet vyko nuotoliniu būdu. Pandemija pakeitė veiklos organizavimo principus, tačiau pačios veiklos nesustabdė – vyko nuotoliai susitikimai, konsultacijos, diskusijos, pravesti trys LSA tarybos posėdžiai.

LSA tarybos pirmininkas V. Ruzgas pabrėžė, kad išliko konstruktyvus bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. „Estijos ir Latvijos sėklininkystės asociacijos mums net pavydi gero bendradarbiavimo su Žemės ūkio ministerija, Valstybine augalininkystės tarnyba, Seimo Kaimo reikalų komitetu“, – sakė V. Ruzgas.

Pernai asociacija daug dėmesio skyrė veislių deklaravimo principams ir veislių klasifikatoriaus patvirtinimui. Tikimasi, kad tai padės spręsti problemą, kai apie 40 proc. pasėlius deklaruojančių pareiškėjų nurodo nežinantys, kokią augalų veislę augina, nors veislių klasifikatoriuje nurodoma arti 1 000 veislių. Taip žemdirbiai siekia išvengti selekcinio užmokesčio mokėjimo.

Arba nurodo tokią veislę, kuriai jau nebetaikomas selekcinis užmokestis. „Taip deklaracijose atsiranda senoji veislė Širvinta, kurios deklaruota net 16 tūkst. ha, nors nesu matęs, kad kas nors ją tikrai augintų – šie kviečiai iš tolo išsiskiria aukštumu. Palyginimui, tikrai populiarių ir realiai auginamų žieminių kviečių Ada deklaruota tik 11 tūkst. ha“, – sako V. Ruzgas.

Blogiausia situacija su bulvių sėklininkyste

Šalyje žemės ūkio augalų pasėlių plotai kasmet didėja. 2015 m. buvo deklaruota 1 mln. 444 tūkst. ha pasėlių, 2019 m. – 1 mln. 735 ha, o pernai – 1 mln. 868 ha pasėlių. Iš jų žieminiai kviečiai pernai užėmė 749 tūkst. ha, žieminiai rapsai – 274 tūkst. ha, vasariniai kviečiai – 142 tūkst. ha, vasariniai miežiai – 140 tūkst. ha, avižos 101 tūkst. ha, vasariniai rapsai – taip pat 101 tūkst. ha, žirniai – 65 tūkst. ha, pupos – 59 tūkst. ha.

Toliau rikiuojasi grikiai (40 tūkst. ha), rugiai (37 tūkst. ha), žieminiai miežiai (25 tūkst. ha), vasariniai kvietrugiai (11 tūkst. ha), lubinai (4 tūkst. ha) ir bulvės (11 tūkst. ha).

Pernai deklaruotam žieminių kviečių plotui apsėti reikėjo apie 165 tūkst. t sėklos, o paruošta sertifikuotos sėklos buvo 39 tūkst. t – tokio kiekio pakako apsėti 23,7 proc. pasėlių ploto. Žirnių ir pupų sertifikuotos sėklos paruošiama palyginti daug – tiek, kiek užtenka apsėti atitinkamai 25 ir 35 proc. visų šiems augalams skiriamų plotų. Vasariniai kvietrugiai ir lubinai lyderiauja su atitinkamai 46 ir 67 proc. rodikliais, o štai bulvės yra sąrašo gale – paruošta sertifikuota sėkla galima apsodinti vos 6,3 proc. visų deklaruojamų bulvių pasėlių.

„Bulvių sėklininkystė yra labai svarbi šaka, deja, ji laikosi pakibusi ant plono siūlo. Liko tik du ūkiai, kurie augina ir rinkai tiekia sertifikuotą sėklą. Jei kuriam nors nepasisektų, smūgis sektoriui būtų didelis“, – į grėsmingą situaciją dėmesį atkreipė V. Ruzgas.

Sertifikuotos sėklos naudojimo vidurkis (mediana) pernai buvo 21,4 proc. Tai, ką gi sėja žemdirbiai likusiuose plotuose? Savo pačių paruoštas sėklas. Tai reiškia, kad tikrai ne visi savadarbės sėklos ruošėjai beicuoja jas pagal geros agrarinės praktikos reikalavimus. Niekas nežino, ar užtikrinama tinkama aplinkos apsauga. Nekontroliuojamos per sėklą plintančios piktžolės. Lieka neaišku, kokių veislių grūdai keliauja į šalies elevatorius. Galų gale, prarandamas bendras šalies derlius.

Aprobuojami plotai didėja, auga darbų apimtys

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas informavo apie būsimas permainas – šiomis dienomis buvo gautas nurodymas parengti naują selekcinio užmokesčio surinkimo tvarką, nors atrodytų, kad dabar esama tvarka ir užmokesčio surinkimo administravimas veikia be priekaištų.

Selekcinis užmokestis Lietuvoje renkamas nuo 2011 m. Lietuvoje jį moka tie, kas deklaruoja daugiau kaip 30 ha javų ir rapsų ar daugiau kaip 10 ha bulvių pasėlių. Šiuo metu nustatytas užmokestis yra 2,66 Eur/ha javams, 6,66 Eur/ha rapsams, 20,27 Eur/ha bulvėms (tai sudaro apie 25–28 nuo licencinio užmokesčio).

Be to, neaišku, ar liks rėmimas per susietąsias išmokas sertifikuota sėkla apsėtiems kai kurių rūšių augalų plotams. Pagal reglamentavimą susietoji parama skiriama sektoriams, patiriantiems sunkumų, o kaip įrodyti, kad sunkumų patiria, pavyzdžiui, kviečių augintojai? Bulvių pasėliams parama, kaip ir buvo numatyta, lieka dar dvejiems metams.

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktorius Sergejus Fedotovas pabrėžė, kad vertinant sertifikuotos sėklos gamybos sektorių iš VAT pozicijų, jaučiama didelė plėtra: plotai, kuriuose auginama sertifikuota sėkla, per dešimtmetį išaugo 4 kartus, sertifikuotos sėklos kiekis – daugiau kaip 3 kartus.

„Tai atsiliepė ir mūsų darbui, nes patikrų ir tyrimų apimtys labai padidėjo. Laboratorijos perkrautos, nors darbuotojai tikrai nuoširdžiai stengiasi. Tikiu, kad šiemet pradės veikti įgaliotosios laboratorijos“, – viliasi S. Fedotovas.

Jis sutinka, kad padėtis sėklinių bulvių srityje itin prasta – per pastarąjį dešimtmetį situacija ne tik kad nepagerėjo, bet blogėja.

„Tai labai populiarūs augalai, bet turime daug rūpesčių dėl plintančių ligų, o viena iš to priežasčių – prasta sėkla. Aktyviai kovojame su prekyba nesertifikuotomis sėklinėmis bulvėmis, bet tam, kad padarytume daugiau, reikia jungtinių pastangų“, – sako S. Fedotovas. Ketinama pasitelkti ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pagalbą.

Nelegaliai sėklų prekybai itin palankios visos virtualios priemonės, socialiniai tinklai, todėl ją užkardyti nėra paprasta. Gavus įspėjimą, skelbimas išimamas, o po dienos kitos jis ir vėl įdedamas. Viena iš priemonių sutramdyti „sėklos“ ruošėjus būtų beicavimo įrangos patikra ir sertifikavimas – tai turėtų vykdyti tos pačios įmonės, kurios atlieka purkštuvų patikrą, bet realiai šis darbas vis dar nepradedamas.

Lietuvos sėklininkystės asociacijoje šiuo metu yra 34 nariai – nuo mokslo įstaigų iki ūkininkų ir verslo įmonių. Ateinantį rudenį asociacija minės 30 metų veiklos sukaktį.

MŪ inf.