Neskubėkime „nurašyti“ blogesnių žiemkenčių pasėlių
2021-03-26

Kėdainiai / Kaunas / Kelmė. Šiemet nemažai žieminių kviečių ir rapsų pasėlių atrodo nelabai gražiai, lapija suvargusi, pakeitusi spalvą, bet gal augalai dar atsigaus? Ar egzistuoja metodika, pagal kurią nustatoma, kada žiemkenčių pasėlio jau neverta gaivinti ir reikėtų atsėti vasariniais augalais?

Tokį klausimą uždavėme keletui patyrusių augalininkystės ekspertų. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza sako, kad griežtų taisyklių nėra, o priimant sprendimus svarbu įvertinti gyvybingų augalų tankį, pasėlio tolygumą ir meteorologines sąlygas.

„Deja, formalios vertinimo metodikos nėra, bent aš jos nežinau. Apskritai, galima vadovautis šiais skaičiais: mažo našumo dirvose turėtų augti 280–400, vidutinio našumo – 320–500, aukšto našumo – 350–600 žieminių kviečių stiebų kvadratiniame metre“, – sako V. Feiza. 

Linas agro mob 21 06 04

Pasak jo, galima būtų laikytis tokios nuostatos, kad mažiausiai 100–120 žieminių kviečių augalų kvadratiniame metre laikytina ta riba, kuri galėtų būti kriterijumi priimant praktinį sprendimą dėl pasėlio tolesnio laikymo ir auginimo.

Svarbu, kad peržiemoję kviečiai būtų pasiskirstę lauke tolygiai. Jei peržiemojo atskirais ploteliais, ir nors augalų skaičius kvadratiniame metre ir būtų pakankamas, tačiau laikyti tuščią lauką bus ekonomiškai nenaudinga. Tai jau sprendžia patys ūkininkai. 

„Yra žinoma, kad retesnis pasėlis labiau krūmijasi. Žieminiai kviečiai, priklausomai nuo jų sėjos laiko, tai gali daryti arba rudenį (dažniausiai), arba pavasarį. Tad esant palankioms meteorologinėms sąlygoms (pakankamai drėgmės ir šilumos), tinkamai tręšiant bei priklausomai nuo veislės specifikos, vienas augalas prieš derliaus nuėmimą gali turėti išauginęs 3–5–7 ir net dar daugiau produktyvių stiebų“, – sako V. Feiza.

Šaltis paveikė visus pasėlius, tik skirtingu intensyvumu

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička siūlo atkreipti dėmesį į sinoptikų prognozes – artimiausiomis dienomis vidutinė paros temperatūra perkops 5 laipsnius šilumos, taigi, prasidės žiemkenčių vegetacija.

„Iš po ištirpusio sniego pasirodę žali augalai kovo mėnesį patyrė nedidelio šalčio ir saulės stresą, kuris sunaikino rudenį susiformavusią ir po sniegu „pavargusią“ lapiją, todėl dabar yra pakeitę savo spalvą ir atrodo ne taip patraukliai. Šaltis paveikė visus pasėlius, tik skirtingu intensyvumu. Tačiau tai yra įprastos lietuviškos žiemos pasekmės ir nuogąstauti dėl to nereikėtų“, – sako R. Velička.

Žinoma, turime įvertinti ir tai, kad per šalčio pažeistas augalo vietas lengviau pateks tiek ligų pradai, tiek kenkėjai.

Žieminiai rapsai, kuriems vegetacijos pradžiai pakanka ir 2 laipsnių šilumos vidutinės temperatūros, jau dabar pradeda rodyti pirmuosius gyvybės požymius ir pradeda vegetuoti. Įšalo nėra, drėgmės pertekliaus taip pat, todėl agrometeorologinės sąlygos šiuo metu žieminiams rapsams yra palankios. Panaši situacija visoje Vidurio Lietuvoje.

„Rapsų pasėliai skiriasi, priklausomai nuo taikytos agrotechnikos, veislės ir ypač sėjos laiko. Daugelis tyrėjų nurodo ypatingą veislių skirtybių įtaką žieminių rapsų atsparumui nepalankiems faktoriams ir derliaus formavimuisi. Hibridiniai rapsai ir šį pavasarį atrodo gyvybingesni, geresnės regeneracijos, mažiau paveikti stresų negu įprastos veislės“, – pastebi profesorius R. Velička.

ŽŪA Bandymų stotyje, įvertinus situaciją žieminių rapsų eksperimentų pasėliuose, matyti, kad rapsų pagrindinė šaknis sveika, jau pasirodo pirmieji žali lapeliai, aišku, naudodami dar šaknies kaklelyje sukauptas maisto medžiagų atsargas. Pasėlių tankumas yra arba optimalus – 20–25 vnt./m2, arba šiek tiek didesnis – 30–35 vnt./m2.

„Žieminiams rapsams pavasarį, skirtingai negu žieminiams javams, reikia daugiau azoto trąšų. Mat jų vegetacija prasideda anksčiau, ir jie šiuo tarpsniu labai sparčiai didina biologinę masę. Rapsams azoto reikia skirti 2,2 karto daugiau negu žieminiams kviečiams. Jie kiekvienai tonai sėklų išauginti sunaudoja apie 60 kg N“, – paaiškina R. Velička.

Pavasarį, pirmojo tręšimo metu, rapsams reikia skirti apie 60 proc. visos azoto trąšų normos. Šiuo laiku rapsai ne tik intensyviai auga, didina vegetatyvinę masę, bet ir kaupia maisto medžiagas tolesniam augimui. Daugelis augintojų kovo 19–22 dienų rytinio šaltuko metu jau yra patręšę žieminių rapsus, tai vėliau silpnesnius jų pasėlius reikėtų patręšti ir per lapus, siekiant padidinti būsimų šalutinių žiedinių stiebų pumpurų formavimąsi.

Priimant sprendimą dėl prastesnių pasėlių tinkamumo palikti juos ar ne tolesniam auginimui, pasėlių tankumo parametrai turi didelę reikšmę. Labai svarbu įvertinti ir pasėlio vienodumą, t. y. sveikų augalų tolygų pasiskirstymą.

„Nors vieningos metodikos, kaip tai nustatyti nėra, tačiau ilgametė ŽŪA mokslininkų patirtis ir kitų šalių augintojų praktika rodo, kad 7–10 vnt./m2 tankumo žieminių rapsų pasėlis yra pajėgus išauginti 2–2,5 t/ha,o atskirų veislių neretai ir dar didesnį sėklų derlių.

Svarbu žinoti, kad žiemkenčių atsėjimas vasarojumi ne tik papildomai kainuoja apie 150 Eur/ha, bet ir pavėlina kitų vasarojaus laukų sėjos laiką, prastėja darbų kokybė“, – sako R. Velička.

Kintančio klimato sąlygomis pastaraisiais metais kiekvienas žiemos mėnuo pateikia netikėtumų, tačiau pasirodo, kad laikantis mokslininkų rekomendacijų, griežtos rapsų auginimo abėcėlės, neigiamą meteorologinių sąlygų poveikį rapsams galima sumažinti iki minimumo.

Pataria nesinervinti ir ramiai palaukti iki balandžio vidurio

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės biuro augalininkystės konsultantas Juozas Zaturskas patikina, kad šiomis dienomis dar per anksti tarti verdiktą blogesniems pasėliams. Išsamią laukų apžiūrą atlikti ir augalų gyvybingumą įvertinti jis planuoja kitą savaitę, nes kol kas dirva dar pašalusi.

„Nėra ir negali būti absoliutaus tikslumo, nes niekas nežino, kokie orai bus artimiausiomis savaitėmis. Jei naktimis dar būtų stiprių šalnų, tai gali būti labai blogai, tai iškilnos silpus augalus. Kelmės rajone yra nemažai iššutusių pasėlių – tai daugiausia tie plotai, kurie pernai rudenį buvo pasėti anksti ir žiemą pasitiko labai vešlūs. Iš karto nutirpus sniegui jie dar atrodė neblogai, bet dabar vaizdas kasdien darosi vis prastesnis“, – pastebi J. Zaturskas.

Konsultanto nuomone, jau dabar akivaizdu, kad pasėliai šiemet bus išretėję, nėra net ko lyginti su pernai buvusiu puikiu laukų vaizdu po žiemos. Tręšti probleminių pasėlių J. Zaturskas ragina neskubėti, juolab, kad laukuose dabar drėgmės perteklius ir sunku būtų net įvažiuoti su technika.

„Šiaip aš visada klientams rekomenduodavau ankstyvą pirmąjį pavasarinį tręšimą, tačiau šiemet siūlau dar neskubėti su tręštuvais į laukus, kad vėliau, prireikus atsėti pasėlius, netektų gailėtis be reikalo išleistų pinigų. O ir augalų vegetacija dar neprasidėjusi, mūsų rajono laukuose dar daug kur pašalas dirvose laikose“, – sako J. Zaturskas.

Profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas pataria šiuo metu tiesiog ramiai išlaukti iki balandžio vidurio.

„Jei matote, kad žiemkenčių pasėliai atrodo prastai, neskubėkite jų nei gaivinti trąšomis, nei naikinti. Patikėkite, nieko blogo neatsitiks, jei jūs tiesiog ramiai palauksite maždaug iki balandžio vidurio. Per tas tris savaites augalai arba atsigaus ir pradės augti, krūmytis, arba paaiškės, kad tame lauke nieko gero jau nebus. Pirmuoju atveju tikrai spėsite pamaitinti pasėlius, o antruoju atveju irgi nebus vėlu tiesiog išdirbti žemę ir pasėti vasarojų“, – sako A. Šiuliauskas.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai