Kelmės r. Per vienuolika metų jaunasis Kelmės rajono ūkininkas Tadas Butkus savo ūkį pamažu, bet nuosekliai išplėtė. Ir nors ūkio darbuose jis sukasi nuo mažens, entuziazmas ūkininkauti nė kiek neslopsta.

Vaikystėje kaip pagalbininkas Tadas dirbo mišriame tėvų ūkyje. Tiesa, jis buvo smulkus, gana silpnas, orientuotas į gyvulininkystę. Po mokyklos Tadas įstojo į Žemės ūkio akademiją. 2014 m., baigęs agronomijos bakalauro studijas, įkūrė savo ūkį. Dar po metų įstojo į agroekosistemų magistrantūrą. Ūkininkas sako, kad išsilavinimas tikrai praverčia: studijų metais įgijo žinių, be to, diskusijos ir dalijimasis patirtimi su kurso draugais buvo vertingi.

Ūkininkavimo pradžioje labai padėjo įsikūrimo parama. Tada gavo 40 tūkst. Eur, už kuriuos nusipirko purkštuvą ir tręštuvą. „Viskas prasidėjo nuo 5 ha, kuriuos padėjo tėvai įsigyti. Paskui dar kelis laukus išsinuomojau ir jau galėjau prašyti paramos. Tai buvo didelė paspirtis, – prisimena ūkininkas. – Vienais metais gabaliuką žemės iš vieno žmogaus išsinuomojau, kitais – dar iš kito. Taip ir didėjo ūkis.“

Dabar Tado ir žmonos Benitos ūkis išsiplėtė iki 800 ha, o kartu su tėvais ir broliu Mykolu visi dirba apie 1 500 hektarų. „Anksčiau neįsivaizdavau, kad ūkis toks bus. O dabar atrodo, kad žingsnis po žingsnio viskas įmanoma“, – sako žemdirbys, kurio rankose ir yra ūkio vairas. Žmona rūpinasi dokumentacija.

Šį sezoną derlius džiugino

Šiųmetis derlius ūkininko nenuvylė. Tiesa, nors iš pradžių atrodė, kad dėl ilgo lietingo laikotarpio labai nukentės grūdų kokybė, nukūlus derlių šios niūrios prognozės nepasitvirtino. „Šį sezoną nesiskundžiu žieminių kviečių derliumi. Kokybė gera – tarp I ir aukščiausios klasės, pašarinių nėra“, – sako jis. Vidutinis kviečių derlius ūkyje – daugiau kaip 8 t/ ha, tačiau buvo ir tokių laukų, iš kurių byrėjo net apie 10 tonų.

Tadui javapjūtė šį sezoną, kaip ir daugumai ūkininkų, prasidėjo vėliau. Kviečius buvo sunku kulti, apie 10 proc.  buvo išguldytų, o šiaudai buvo gana „gyvi“. Žieminių kviečių drėgnis siekė 23–24 procentus.

Žieminių rapsų šiemet kūlė vidutiniškai 3,8 t/ha. Miežių byrėjo apie 6 t/ha. Pupų kūlė daugiau kaip 3 t/ha, bet ūkininkas tikėjosi didesnio derlingumo, nes jos augo labai gražiai ir buvo aukštos. Tiesa, šiemet jas labai puolė amarai.

Apie 30 proc. kviečių ir rapsų sėklos yra sertifikuota, kita dalis paruošiama ūkyje. Tadas neabejoja, kad sėklą reikia reguliariai atnaujinti, kad derlingumas būtų kuo geresnis.

Tvarūs sprendimai

Pašnekovas taiko tvarias praktikas, kurios tausoja dirvožemį, didina jo derlingumą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Be juostinės rapsų sėjos, ūkininkas taiko neariminę žemdirbystę, augina tarpinius pasėlius, laikosi sėjomainos. „Stengiuosi kviečių neatsėliuoti – sėju po rapsų ar pupų“, – sako jis.

Tarpiniai pasėliai, ypač šakniniai ridikai, ūkyje pasiteisino. Jie praturtina dirvožemį, padidina jo derlingumą. O dar ir išmokos mokamos didesnės, kai paliekami per žiemą. Be to, šakniniai ridikai praverčia ir tada, kai iššąla žieminiai rapsai. 

Maždaug pusėje laukų atliekami dirvožemio tyrimai, nes ateityje planuoja tręšti kintama norma. Žemdirbiui patinka eksperimentuoti: išbando naujas veisles, augalų apsaugos produktus. 

Dėl to, kad taiko tvarias praktikas, Tadas jau trejus metus dalyvauja anglies kaupimo programoje. Kol kas laukia, kada bus parduoti sukaupti anglies kreditai.

Visą straipsnį apie Tado ir Benitos Butkų ūkį skaitykite spalio mėn. žurnale „Mano ūkis“.