Kėdainių r. / Šaulių r. Šie metai kopūstų augintojams buvo gana dosnūs – tinkamos oro sąlygos lėmė gerą derlių. Ūkininkai džiaugiasi, kad šį sezoną pavyko išvengti didesnio kenkėjų antplūdžio.

Kėdainių r. ūkininkai Ilona ir Virgilijus Kuprevičiai, kartu su dukra Sandra Rimdžiuviene įkūrę daržininkystės ūkį „Tikras ūkis“, augina 140 ha kopūstų. Šiais metais 22 ha plote augino skirtingo ankstyvumo baltagūžių kopūstų.

Pasak S. Rimdžiuvienės, šie metai buvo vieni geriausių kopūstams. Mat gausus ir kokybiškas derlius užaugo ne tik ankstyvųjų baltagūžių kopūstų, bet ir vidutinio ankstyvumo bei vėlyvųjų veislių kopūstai.

Per vegetaciją augalams buvo optimalios sąlygos augti: pavasarį pakako drėgmės, vasarą reikėjo laistyti, bet gerokai mažiau nei įprastai, nebuvo per karšta, vyravo palanki temperatūra – 17–19 °C.

Dėl to nekilo kenkėjų antplūdžio, kurie karštomis vasaromis kopūstams padarydavo daug žalos. Be to, pavasarį jie stipriai nenukentėjo nuo šalnų, nes baltagūžiai kopūstai gali ištverti net -5–7 °C šaltuką.

Svarbu pasirinkti tinkamas veisles

„Rinkdamiesi veisles eksperimentuojame, kasmet ieškome naujų veislių, tinkamų mechanizuotam auginimui.

Daug dėmesio skiriame derlingumui, vegetacijos laikui, atsparumui kenkėjams, ligoms, gebėjimui prisitaikyti prie susidariusių nepalankių augimo sąlygų, atsparumui gūžių trūkinėjimui ir mechaniniam poveikiui, kad kuo mažiau apsidaužytų kopūstų galvos nuimant derlių ir kuo ilgiau laikytųsi sandėlyje“, – sako S. Rimdžiuvienė.

Ankstyvųjų kopūstų derlių ūkininkai nuėmė po Joninių, savaite vėliau nei įprastai, nes dėl šalto pavasario augalų vegetacija vėlavo.

Ankstyvieji baltagūžiai kopūstai Nozomi F1 (gūžės 0,8–1,8 kg) užaugo maždaug per 60 dienų nuo pasodinimo, vidutinio vėlyvumo hibridas Krautman F1 (3,5–5 kg) gūžes susuko per 100 dienų.

Ilgiausia vegetacija išsiskiria vėlyvosios hibridinės veislės: Axioma F1 (130 d., gūžės 1,5–4,5 kg), Lucas F1 ir Kepler F1 (135–140 d., gūžės 3–4 kg), Storka F1 (140 d., 3–4 kg). Jos skirtos ilgai laikyti saugykloje ir realizuoti žiemą.

Daugumos veislių gūžės apvalios, atsparios trūkinėjimui, jų lapai, ypač vėlyvųjų hibridų, padengti storu vaško sluoksniu, kuris augalus apsaugo nuo grybinių ligų ir tripsų.

Kopūstus parduoda beveik visiems didiesiems Lietuvos prekybos centrams.

Derlių ima kombainu

Dabar Kuprevičiai jau baigia imti vėlyvųjų baltagūžių kopūstų derlių. Kad tai daryti būtų lengviau, daržininkai 2023 m. įsigijo danišką vienvagį (savaeigį) kopūstų nuėmimo kombainą.

Gūžės nukertamos su technika, todėl mažiau reikia darbuotojų pagalbos ir lengviau galima nuimti derlių.

Ant platformos stovintys žmonės atidžiai apžiūri ant konvejerio atkeliaujančias gūžes, kad į sandėlį nepatektų kenkėjų ir ligų pradų, jas palieka tik su 2 išoriniais lapais (kad paskui sandėlyje ruošiant produkciją parduoti, būtų mažiau darbo).

Kopūstai nuo konvejerio patenka į konteinerius, su kuriais gabenami į saugyklą ir ten laikomi (kad mechaniškai nebūtų pažeidžiamos gūžės) 0–1 °C temperatūroje, kur aplinkos santykinis drėgnis siekia 90 proc. (su aktyviąja ventiliacija). Kopūstus realizuoja iki pavasario.

S. Rimdžiuvienė sako, kad ankstyvuosius kopūstus sodino balandžio 14 d., o vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių daigus – balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. Į vieną hektarą sodino nuo 30 iki 50 tūkst. daigų.

Augalai tręšti prieš sodinimą ir papildomai per vegetaciją.

Šią vasarą dėl nepalankių gamtinių sąlygų ligoms ir kenkėjams plisti, lengviau pavyko apsaugoti kopūstus nuo įvairių pažeidimų.

„Tačiau Lietuvoje yra didžiulė problema dėl efektyvių augalų apsaugos produktų, kurie nepašalina problemos, o gali tik iš dalies ją sumažinti. Pavyzdžiui, prieš bakterinį puvinį apskritai neturime jokių produktų. Tik nuo oro sąlygų priklauso, ar pasėlis išliks sveikas, o jei ne, tada kasmet netenkame atitinkamai derliaus, nes tuo teko įsitikinti ankstesniais metais“, – atkreipia dėmesį ūkininkė.

Kopūstus perdirba

Šiaulių r. įsikūrę ūkininkai Antanas ir Roma Baliutavičiai dirba apie 200 ha žemės. Daržoves augina 6 ha, o baltagūžiams kopūstams skiria 3,5 ha.

Pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintas daržoves ūkininkai žymi ženklu „Kokybė“. Kopūstų apsaugos priemonių jie naudoja minimaliai.

„Vienas svarbiausių mūsų ūkininkavimo tikslų – vartoti sveikai užaugintą produkciją ir saugoti bei tausoti supančią aplinką“, – sako R. Baliutavičienė.

Pasak jos, šie metai kopūstams buvo palankūs: pavasarį jie nenukentėjo nuo šalnų, pakako drėgmės ir vasarą neplieskė karščiai.

Kopūstų daigus ūkininkai pasodino gegužės pradžioje, papildomai tręšė kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais, taip pat kalcio salietra. Iš mikroelementinių trąšų kopūstams itin svarbus boras.

Dabar laukuose baigiamas imti derlius ir baltagūžiai kopūstai gabenami į sandėlį.

„Kopūstai yra mėgstami ir valgomi beveik visame pasaulyje, o Lietuvoje tai – viena populiariausių daržovių. Kopūstai mėgstami ir rauginti“, – sako R. Baliutavičienė, jau daug metų raugianti šias daržoves.

Rauginti kopūstai dedami į 0,8–1 kg talpos kibirėlius arba po 1 kg pakuojami į maišelius. Šviežius ir raugintus baltagūžius kopūstus Baliutavičiai parduoda turguje.

Vasarą kopūstams pakenkė kruša, o vėliau vidutinio vėlyvumo veisles užpuolė rudeniniai šliužai ir stiprokai pažeidė gūžes, kurias tinka tik raugti (išpjausčius pažeistas vietas).