„Viename ūkyje auginti javus, rapsus ir dar kelių rūšių daržoves sunku, tačiau įvairus produkcijos asortimentas padeda stabilizuoti pajamas“, – sako Kauno r. ūkininkas Mindaugas Magilevičius.

Nuo pernai M. Magilevičius tęsia žinomo Kauno r. ūkininko, šviesios atminties Algimanto Pėstininko ūkio tradicijas. Daug metų iki tol žentas su uošviu dirbo ranka rankon. Dabar A. Pėstininko žemę paveldėjo dukra Lina ir žmona Janina. Jos turi kitų veiklų, todėl visą ūkį patikėjo Mindaugui.

„Anksčiau dirbau pas uošvį, dabar – pas žmoną“, – juokauja M. Magilevičius. Jis prisimena, kai 2002 m. įsitraukė į šeimos verslą, ūkyje buvo 4 ha daržovių, dirbo 40 lauko darbininkų. Dabar auginama beveik 40 ha daržovių ir bulvių, juos prižiūri 4 darbuotojai.

Ir anksčiau, tik įkūrus ūkį, ir dabar laikomasi tos pačios krypties: auginami javai, rapsai ir kelių rūšių daržovės: bulvės, morkos, burokėliai, kopūstai.

Nustebino kviečių ir rapsų derlius

Šiemet, pasak ūkininko, vasariniai augalai prastesni, tačiau nudžiugino žieminių kviečių ir rapsų derlius, nepaisant nuogąstavimų dėl užsitęsusios vasaros sausros ir ilgalaikių pavasario šalnų. Ūkyje žieminių rapsų derlingumo vidurkis perkopė 4 t/ha, o kai kuriuose laukuose byrėjo ir 5 t/ha. Žieminių kviečių derlingumas siekė vidutiniškai 7,5 t/ha.

Derliumi Mindaugas labai patenkintas. „Po tokios sausros niekas nesitikėjo, kad tiek užaugs. Matyt, dirvožemyje buvusių drėgmės atsargų pakako žieminiams augalams, o sausra pasitaikė tuo metu, kai jie dar gebėjo apsirūpinti drėgme. Papildomų priemonių pasėliams per sausrą netaikėme, viską darėme taip pat, kaip ir kasmet pagal ūkio technologijas“, – aiškina ūkininkas.

Išgelbėjo laistymas

Daržovėms skirtuose laukuose per žiemą paliekamos ražienos, pavasarį dirvos ariamos ir paruošiamos sėjai. Pagal augalų rūšį žemės paruošimo technologijos skirtingos.

Bulvėms suarta žemė frezuojama du kartus, sodinama į vagas. Morkoms irgi formuojamos vagos. Kopūstai sėjami į paruoštą lygią dirvą. 

Ūkyje laikomasi sėjomainos, beveik neatsėliuojami jokie augalai, kas 4–5 metus grįžtama su tais pačiais į tą patį lauką.

Tiesa, pasak Mindaugo, dažniau tuose pačiuose laukuose kartais tenka auginti tik daržoves, nes jas būtina laistyti, todėl pasirenkami plotai arčiau tvenkinio, iš kurio imamas vanduo. Mat be laistymo gausaus daržovių derliaus tikėtis neverta. Ypač šį sezoną. Pavyzdžiui, pasėtos morkos, kopūstai nedygo tol, kol kelis kartus nebuvo palaistyti.

Morkų, kopūstų, burokėlių derlių, pasak Mindaugo, šį sezoną išgelbėjo tik laistymas. „Jeigu nebūtume laistę, tai dalį morkų, kopūstų laukų tektų užarti“, – atviras daržininkas.

Daržovių augintojas pasakoja, kad, turint ilgametės patirties ir žinant agrotechniką, jas prižiūrėti nesunku. Tiesa, pastaraisiais metais rūpesčių kelia mažėjantis pesticidų, ypač skirtų kenkėjams naikinti, pasirinkimas. Todėl vis sunkiau apsaugoti augalus nuo žaladarių.

Pavyzdžiui, šiuos metus visi daržininkai įvardija kaip kenkėjų metus. Ypač kenkėjai puolė kopūstus: jų viršutiniai lapai skylėti.