Kaunas. Dėl gana šiltos žiemos ir šią vasarą užsitęsusios sausros daržoves, ypač kopūstus, aktyviai puola kenkėjai. Ūkininkai ir specialistai pabrėžia – labai svarbu kenkėjus pastebėti laiku.

Sunku kovoti su žaladariais

Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą agronomė Milda Mikelionienė augina apie 60 ha daržovių, iš jų didžiausią plotą užima kopūstinės: brokoliai, gūžiniai, žiediniai ir pekininiai kopūstai.

Pasak daržininkės, šią vasarą kopūstų laukuose sunku kovoti su amarų, tripsų, ropinių baltukų ir kandžių antplūdžiu.

Apsaugoti ankstyvuosius kopūstus lengviau, tačiau ilgiau augančios gūžinių, žiedinių ir pekininių kopūstų vėlyvos hibridinės veislės pareikalaus daugiau pastangų.

Kopūstų kenkėjai tiesiogiai sužaloja produkciją, į jų pažeidimo vietas patenka puvinių sukėlėjų. Vyraujant šiltam (25 °C) ir drėgnam orui, pradeda plisti bakteriniai puviniai.

„Laiku laukuose nepastebėjus šių kenkėjų, iš augalų gali likti tik lapų stagarai. Pažeistos gūžės netenka prekinės išvaizdos, nes tarp lapų užsilieka kenkėjų lėliukių, vikšrų ir jų ekskrementų“, – sako agronomė.

M. Mikelionienės produkcija yra išskirtinės kokybės, todėl tik augimo pradžioje kopūstines daržoves gali purkšti 2 kartus ta pačia veikliąja medžiaga nuo kenkėjų. Ypač sunku apsaugoti gūžinius kopūstus nuo amarų, tripsų, kandžių ir ropinių baltukų.

Anot daržovių augintojos, kai prasideda pekininių kopūstų gūželių sukimas, kandžių lėliukės (kartais ir vikšrai) ruošiasi žiemoti tarp lapų, todėl juos būtina nuskabyti – patiriami dideli nuostoliai.

Kopūstų kenkėjai

Pasak Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elenos Survilienės, pavojingiausi kopūstinių daržovių kenkėjai yra šie: kopūstiniai amarai, tabakiniai tripsai, ropiniai baltukai ir kopūstinės kandys.Palos gali padaryti ir kopūstinių pelėdgalvių vikšrai. Kiek lengviau apsisaugoti nuo kopūstinių baltukų.

Amarai. Svarbu laiku pastebėti amarų kolonijas ant kopūstinių daržovių, kai tik jos pradeda kurtis, o ne augalų pažeidimus, nes tuomet žala jau padaryta. Iščiulpti lapai pagelsta, jų pakraščiai raitosi. Pažeistų kopūstų gūžės yra mažesnės ir purios. Specialistė pataria augalus, kurių daugiau nei 10 proc. apninka kenkėjai, purkšti insekticidiniais preparatais.

Amarų pažeisti kopūstų lapai pagelsta, jų kraštai raitosi

Tabakiniai tripsai. Kopūstams kenkia įvairių rūšių tripsai, bet dažniausiai – tabakiniai. Kopūstuose dažniausiai aptinkami birželio pabaigoje, nors galima rasti jau nuo gegužės vidurio.Šie kenkėjai pirmiausia pastebimi ant kopūstų išorinių lapų, tuo metu ir geriausia juos naikinti, nes vėliau užpuola į gūžes besisukančius lapus ir taip dažnai patenka į laikymo patalpas. Pažeisti lapai įgauna sidabrišką atspalvį dėl gausių smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, kurios vėliau paruduoja.

Tabakinių tripsų pažeisti kopūstų lapai ir gūžės įgauna sidabrišką atspalvį dėl gausių smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, kurios vėliau paruduoja

Ropiniai baltukai. Šių kenkėjų vikšrai lapuose išgraužia netaisyklingos formos skyles, palieka tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Gūžėse, žiedynuose išgraužia landas, užteršia jas išskyromis, todėl daržovės pūva.

Ropinių baltukų vikšrai kopūstų lapuose ir gūžėse išgraužia skyles

Kopūstinės kandys. Vikšrai graužia augalų lapus, juose matyti išgraužti langeliai. Išėda lapų minkštimą, palieka viršutinį epidermį, kuris išdžiūvęs ištrupa ir taip palieka skyles. Pažeidus užsimezgusios gūžės šerdį, ji vystosi nenormaliai arba iš vienos susidaro kelios. Kopūstinės kandys pasirodo vis anksčiau ir jų populiacijos gausėja. Stebimi kandžių skraidymo pikai, kurie prasideda birželio antrąją pusę ir tęsiasi iki liepos pabaigos.

Ką svarbu žinoti?

E. Survilienė atkreipia dėmesį, kad kopūstų apsaugai nuolat naudojant tuos pačius insekticidus, kenkėjai įgyja atsparumą jų cheminėms medžiagoms. Reikėtų nenaudoti cheminių apsaugos produktų ne pagal paskirtį arba didesnės jų normos, nei leidžiama, kad nebūtų padaryta didelė žala aplinkai.

Purškiant kopūstus insekticidais, rekomenduojama kartu naudoti ir paviršiaus aktyviąją medžiagą, kuri pagerina purškimo kokybę, produkto sukibimą su augalo paviršiumi ir jo įsiskverbimą.

Per augalų vegetaciją specialistė pataria nuolat stebėti jų būklę. Apniktus augalus (atsižvelgus į žalingumo ribas) pirmoje vegetacijos pusėje purkšti cheminiais insekticidais, o prieš nuimant derlių geriau naudoti biopreparatus, kurių ateityje bus vis daugiau.

„Laiku kopūstuose pastebėjus kenkėjus, užtektų lokaliai purkšti cheminiais ir biologiniais preparatais. Būtų mažesnis nepageidaujamas poveikis aplinkai, išsaugotumėte biologinę įvairovę. Be to, lokaliai purkšti ekonomiškiau nei visą lauką. Svarbu naikinti piktžoles, ypač bastutinių šeimos, nuėmus derlių pašalinti augalų liekanas, kuriose gali žiemoti kenkėjų lėliukės. Taip pat svarbu rudenį giliai suarti dirvą ir laikytis sėjomainos“, – sako specialistė.