Vilnius. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stočių bei Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių informacija, nepaisant vietomis iškritusių kritulių pastarosiomis dienomis, sausra Lietuvoje išlieka.

2023 m. birželio 26 d. duomenimis, stichinė sausra toliau fiksuojama visose Rokiškio, Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, beveik visose Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių r., Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio r. seniūnijose. O sausra, kaip pavojingas reiškinys, fiksuojamas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.

Remiantis standartizuoto kritulių indekso (SPI) skaičiavimais, meteorologinė sausra pagal SPI1 ir SPI2 indekso reikšmes fiksuojama tik nedidelėse Lietuvos teritorijos dalyse.

Daugelyje vietovių stebimas vidutinis gaisrų pavojus. Labai didelė gaisrų pavojaus tikimybė išlieka šiaurės rytiniuose ir rytiniuose Lietuvos rajonuose. 

Miškų gaisringumas Lietuvoje

Visoje Lietuvoje gerokai sumažėjo upių vandeningumas, vandens lygis upėse yra mažesnis nei žemiausias daugiametis vidutinis vandens lygis (susidariusios sąlygos atitinka hidrologinės sausros kriterijus). 

Hidrologinė sausra stebima 18 vandens matavimo stočių (VMS), 15 VMS vandens lygiai artimi sausrai. Nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama, kai sausra stebima 25 VMS.

Hidrologinės sausros apimta teritorija birželio 26 dieną

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje daug kur trumpai palis. Prognozuojamas nedidelis vandens lygių kilimas, tačiau žymesni upių vandeningumo pokyčių nenumatoma.

Birželio 27 d. vyraus antros ir trečios, vietomis išsilaikys ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumas.

Birželio 28 d. pietvakarinėje šalies pusėje vyraus pirmos ir antros klasės miškų gaisringumas, šiaurės rytinėje – antros ir trečios, vietomis laikysis ketvirtos ir penktos klasės miškų gaisringumas.

Situacija dėl sausros augalų vegetacijos laikotarpiu turėtų išlikti panaši.