Kaunas. Neįprastai ilgai užsitęsusios naktinės šalnos padarė didelės žalos sodams, kai kur nukentėjo ir vasarojus, netgi žydintys žieminiai rapsai, kurių derlius gali būti mažesnis.

Toks pavasaris, kuomet naktinės šalnos užsitęsia kelias savaites, pasitaiko retai. Kaip rodo Lietuvos hidrometeorologijos centro stebėjimų duomenys, pastarąsias savaites naktimis ore temperatūra nukrisdavo iki kelių laipsnių šalčio, o dirvos paviršiuje kai kuriomis naktimis vietomis fiksuota net iki -9 °C temperatūra.

Tokios žemos temperatūros žydintiems sodams, sudygusiam vasarojui, žydintiems rapsams padarė neabejotinos žalos. Tik ne visur ir ne visiems vienodai.

Kaip portalui manoūkis.lt komentavo VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius prof. Rimantas Velička, šalnos paveikė Lietuvą skirtingai. Daugiausia žalos padarė šiauriniuose, rytiniuose regionuose, kuriose tradiciškai dėl vietovių ypatumų (smėlynai, žemes vietos ir pan.) šalčiai būna didesni. Vidurio ir Pietų Lietuvoje šalnos buvo silpnesnės, todėl ir jų poveikis augalams mažesnis.

„Ten, kur šalnos buvo stipriausios, yra netgi pageltusio vasarojaus. Žieminiai rapsai į šalnas irgi reagavo: buvo matyti žemyn nelinkusių žiedynų. Dėl šalčio poveikio dalis rapsų žiedų gali būti sterilių. Tikrasis žalos lygis paaiškės, kuomet sulauksime pirmųjų rapsų ankštarėlių. Jeigu nebus užmegztų viršutinių ankštarų, vadinasi, kad tai lėmė šalnos“, – teigė prof. R. Velička.

Šaltis pristabdė tiek rapsų, tiek kitų žemės ūkio kultūrų augimą, vegetaciją. Apšalus lapams, sumažėja jų asimiliacinis plotas. Visa tai turi įtakos augalų produktyvumui. Reikia laiko pasėliams atsigauti po šalčio sukelto streso. Jeigu bus užmegzta mažiau rapsų ankštarų, derlingumas irgi bus mažesnis.

„Palyginti lauko pasėlius su sodais, situacija visai skirtinga, daug didesnės žalos šalnos padarė sodo augalams“, – sakė prof. R. Velička.

Jis pataria žemdirbiams purškiant pasėlius augalų apsaugos produktais į darbinius mišinius pridėti aminorūgščių, kalio ir kitų elementų, kurie padėtų atgaivinti šalnų pažeistus augalus.

Pasak mokslininko, numatomi šiltesni orai padės augalams preparatus įsisavinti ir greičiau atsigauti po patirto streso.

„Netgi vienas vanduo padeda augalams atsigauti po šalnų, tą patvirtino mūsų mokslininkų tyrimai. Juolab kad dabar drėgmės sparčiai mažėja, nors dirvožemio gilesniuose sluoksniuose dar nėra kritinio trūkumo“, – pridūrė prof. R. Velička.  

Slyvų ir vyšnių turbūt neturėsime

Šaltis labiausiai pakenkė žydintiems sodams, ypač kaulavaisiams: slyvoms, vyšnioms, trešnėms, nes stiprios šalnos sutapo su jų intensyvaus žydėjimo tarpsniu.

Kaip portalui manoūkis.lt sakė LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas, sodininkų nuotaikos niūrios, nes padėtis tikrai bloga.

„Netgi pas mus, Babtuose, instituto soduose kaulavaisiai stipriai pašalę, neaišku, ar bus vienas kitas vaisius, yra pašalusių ir obelų, nors dalis žiedpumpurių dar neišsiskleidę. Galutinis vaizdas neaiškus, nuostoliai išryškės, kai bus aišku, ar yra vaisių užuomazgų“, – sakė J. Lanauskas.

Obelys dar ne visos žydi, dar tik prasideda jų žydėjimas šiauriniuose, rytiniuose šalies rajonuose, bet tokios stiprios šalnos pažeidė dar net neišsiskleidusius žiedus.

„Padėtis soduose prasta, žalos mastas – dar neaiškus, bet pažeidimų tikrai yra. Apie gerus sodų derlius, manau, nėra ką kalbėti“, – sakė J. Lanauskas.

Kai kurie sodininkai, turintys mažesnius sodus, bandė gelbėtis naktį kūrendami laužus ir dūmydami, purkšdami ant žydinčių vaismedžių vandenį. Kiek šios priemonės pagelbėjo?

Pasak J. Lanausko, priklauso nuo konkrečios situacijos, kokio stiprumo buvo šalnos ir pan.

„Taip, tokias priemones sodininkai žino ir naudoja, bet tai reikalauja papildomų investicijų, todėl dideliuose soduose labai sunku jas taikyti. Galima tokiais būdais šalnų poveikį sumažinti, bet labai sunku nustatyti ribą, kada dar yra poveikis, o kada – ne“, – aiškina J. Lanauskas.

Žalų mastas paaiškės truputį vėliau

Žemdirbiai turi galimybę augalus apdrausti nuo šalnų. Koks nuostolių mastas, portalas manoūkis.lt teiravosi pasėlių draudimo įmonės „Vereinigte Hagel“ vadovo Martyno Rusteikos.

Pasak jo, pranešimų apie šalnų padarinius sulaukiama iš visos Lietuvos, nėra taip, kad būtų nukentėję tik vieno kurio nors regiono ūkiai. Tačiau tikslūs duomenys, koks žalos mastas, paaiškės truputį vėliau.

„Pranešimus registruojame, šalnų buvo visur, tik skirtingų. Dabar reikia stebėti augalus ir žiūrėti, kaip jie vystysis toliau. Aišku, labai gerai, kad orai šiltesni. Labai reikėtų lietaus, tuomet augalai geriau atsigautų, nuostoliai būtų mažesni“, – sakė M. Rusteika.

Pasak jo, draudimas dėl šalnų įvestas prieš trejus metus. Pirmus metus žalų nepatirta, bet praėjusiais metais jų būta.

„Palyginti su praėjusiais metais, šiemet matome, kad augalai kitaip pažeisti. Labiau nukentėjo rapsai, durpingose dirvose augantys pasėliai. Savaitei baigiantis pradėsime žalų vertinimus laukuose. Jeigu vyraus aukšta temperatūra ir nebus lietaus, nuostoliai bus didesni. Drėgmė situaciją pagerintų. Taigi, dabar dar sudėtinga pateikti tikslius duomenis dėl šalnų padarytų nuostolių“, – komentavo M. Rusteika.