Marijampolė. Didžiausią naudą versliniams gyvulininkystės ūkiams duoda populiariausios mėsinių galvijų veislės: angusai, aubrakai, limuzinai bei šarolė.

Tačiau Lietuvos ūkininkai vis dažniau susivilioja ir egzotiniais galvijais, kuriuos įsiveža ir dėl išskirtinės išvaizdos, ir dėl  verslo perspektyvos. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos duomenimis, praėjusių metų gruodžio pabaigoje mūsų šalyje užregistruota 18 mėsinių galvijų veislių ir auginama beveik 50 tūkst. grynaveislių mėsinių galvijų, o mišrūnų yra daugiau kaip 133 tūkst. 

Populiariausių veislių mėsiniai galvijai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, o egzotinių veislių atstovų yra vos po kelis ar keliolika.  

Ma­žiau­sių gal­vi­jų Eu­ro­po­je – deks­te­rių, dar vadinamų mažaisiais angusiukais, į Lietuvą 2017 metais įsivežė Kristina Bekampytė-Šiaudienė, ūkininkaujanti Marijampolės rajone Kūlokų kaime.

Ji Vokietijoje nusipirko keturias telyčias ir buliuką. O dar viena ūkininkų šeima iš Kauno rajono beveik tuo pačiu metu iš Estijos įsivežė dvi veršingas deksterių karves su britiškais kilmės dokumentais ir dvi telyčias. Pastaruoju metu šiuose dviejuose ūkiuose laikoma 13 deksterių.

Ūkininkė Kristina Bekampytė-Šiaudienė įsitikinusi, kad mažųjų deksterių auginimas turi plėtros galimybę Lietuvoje

Pamatė internete

Kristinos tėvas – vienas stambiausių Marijampolės rajono ūkininkų Juozas Bekampis vienas pirmųjų šalyje pradėjo auginti mėsinius galvijus limuzinus, tad ši žemės ūkio sritis veterinarės išsilavinimą turinčiai moteriai gerai pažįstama.

Pastaruoju metu žemę Liudvinavo seniūnijoje dirba jau septinta Bekampių karta. Kartu su tėvu daugiau kaip tūkstančio hektarų mišriame ūkyje triūsia ir trys vaikai: Vitas, Kristina, Paulius. Kiek anksčiau darbščių suvalkiečių ūkyje veikė ir Lietuvos sunkiųjų arklių veislynas.

Pirmoji K. Bekampytės-Šiaudienės pažintis su deksteriais įvyko socialiniuose tinkluose. „Pamačiau šiuos nedidelius galvijus ir iš karto jais susižavėjau. Pasidomėjusi sužinojau, kad deksteriai ūkiuose auginami ir kaip mėsiniai, ir kaip pieniniai galvijai, tad pasidarė dar įdomiau, sumaniau jų įsigyti“, – pasakojo ūkininkė.

Netrukus būrelis deksterių jau rupšnojo Suvalkijos lygumų žolę. Anot K. Bekampytės-Šiaudienės, per pora metų ji suspėjo įsitikinti, kad tai nelepūs gyvuliai tiek dėl pašarų, tiek dėl laikymo sąlygų. Galvijai trumpomis tvirtomis kojomis, gana atsparūs ligoms, veršiuojasi lengvai.

Deksteriai labai gražūs, trumpaplaukiai su nedideliais, tačiau storais į išorę augančiais ragais, kartais kelia baimę, todėl kai kurie augintojai juo nuragina

„Deksterės labai geros mamos, atsivedusios jauniklį, labai budriai saugo, neleidžia niekam prisiartinti. Visos keturios telyčios pernai sėkmingai atsivedė po veršiuką, nereikėjo jokios pagalbos“, – džiaugėsi augintoja.

Maži, bet naudingi

Deksterių veislė buvo išvesta XIX a. Airijoje sukryžminus dviejų vietinių galvijų veisles. Netrukus deksteriai buvo nuvežti į Angliją ir Australiją. O praėjusiame šimtmetyje originali veislė, pasižyminti pieninių ir mėsinių galvijų savybėmis, išplito visoje Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Afrikoje.

Europos ūkininkai taip pat pamėgo mažuosius deksterius, jų veisėjų yra Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje.

Deksterius augina ir kai kurie Estijos ūkiai

Šios veislės galvijų mėsa vertinama dėl ypatingo švelnaus skonio ir marmuringumo, kurios kilogramas gali kainuoti ir 60 eurų.

Suaugę trejų metų galvijai sveria apie 300-350 kilogramų ir pasiekia apie 95-110 centimetrų aukštį. Vidutinis deksterių skerdenos svoris būna nuo 145 iki 220 kilogramų.

Ūkininkė jau pastebėjo, kad deksteriai artimos draugystės žmogui nerodo. Nėra agresyvūs, bet nesileidžia glostyti snukio, nors pašarą mielai ir švelniai iš rankų ima. „Galbūt todėl laikosi atstumo, kad gyvulys mažas, o žmogus aukštesnis“, – svarstė moteris, savo ūkyje auginanti visų trijų spalvų: juodus, žalus ir rusvus deksterius. Dominuojanti spalva yra juoda.

Karvės per dieną duoda 6-8 litrus pieno, kurio riebumas vidutiniškai sudaro 4,5 procento.

„Deksteriai lauke gali gyventi ištisus metus, tik nuo vėjo ir kitų nepalankių oro sąlygų jiems reikia pastogės ir gėlo vandens. Per žiemą tvarte palepiname vitaminais, mineralais, laižalais, o nuo pavasario iki vėlyvo rudens jie būna lauke. Per dvejus metus, kai parsivežėme į Lietuvą, nė karto nesirgo“, – pasakojo apie šios retos galvijų veislės privalumus K. Bekampytė-Šiaudienė.

Įžvelgia perspektyvą

Ūkininkės teigimu, vis daugiau lietuvių domisi deksteriais. Jos nuomone, ši veislė turi plėtros perspektyvą, turėtų būti ypač patraukti mažiems ūkiams. Kai kuriems smulkiesiems ūkininkams ne visada pavyksta išparduoti didesnį kiekį skerdienos, todėl auginant deksterius šios problemos neliktų.

Be to, jie suėda mažiau pašarų nei kitų mėsinių veislių galvijai, yra ilgaamžiai. Užfiksuotas ilgaamžiškumo rekordas – karvė, išgyvenusi 49 metus ir atsivedusi 29 veršelius.

„Deksteriai tinka ir kaimo turizmo sodyboms, edukacinėms programoms, kraštovaizdžio pagyvinimui, nes gyvuliai gražūs. Išlaikymo kaštai nedideli“, – priduria ūkininkė.

Gėrėdamasi po tvartą smagiai strikinėjančiais ir gerai augančiais keturiais veršeliais, K. Bekampytė-Šiaudienė planuoja deksterių bandos plėtrą. „Į Kauno rajoną įvežtų deksterių kita linija, todėl galėsime juos kryžminti“, – sako moteris.

Anot Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidento Vyganto Šližio, Lietuva yra intensyvioje žolės augimo zonoje, todėl mėsinių galvijų auginimo galimybės didelės.

„Manau, kad mūsų šalyje pusę milijono galvijų tikrai galima auginti. Labai gerai, kad ūkininkai turi galimybę išbandyti naujas veisles ir auginti jas pagal savo gyvenimo filosofiją, vietos po Lietuvos dangumi tikrai ras visi“, – įsitikinęs V. Šližys.

Jam pritaria ir asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis: „Jei ūkininkas turi savo idėją ir rinką, kur realizuos galvijus, tada visos veislės geros ir perspektyvios. Tačiau jei galvoja, kad auginsiu retą veislę ir pardavinėsiu mėsą, gali nepatenkinti savo lūkesčių, nes daugelis supirkėjų ima tik populiariausias veisles. Tiems patarčiau rinktis laiko patikrintas populiariausias veisles.“  

MŪ inf.