Kėdainių r. Ekologiniam žemės ūkiui mūsų šalyje ne pats geriausias laikas, tačiau yra verslininkų, tikinčių ilgalaikėmis šios krypties perspektyvomis: užsienio kapitalo įmonė „Ingleby Lithuania Agro“ pasuko ekologinės sėklininkystės keliu.

„Ingleby Lithuania Agro“ ūkis Kėdainių r. pradėjo nuo chemizuotų augalininkystės technologijų, bet prieš keletą metų savininkai nutarė pereiti prie ekologinės gamybos. Pereinamasis laikotarpis truko trejus metus, o šiemet jau suteiktas ekologinio ūkio statusas.

Maždaug 3 000 ha žemės dirbantis ūkis specializuojasi ekologinėje sėklininkystėje: augina kviečių, speltų, avižų, dobilų, vikių, pupų, žirnių, liucernų, facelijų ir kai kurių kitų retesnių augalų sėklas. Ūkyje pastatyti ne tik derliaus sandėliai, džiovykla, veikia moderni ir naši sėklų apdorojimo linija su gravitaciniu stalu, kuris gali labai tiksliai išrūšiuoti sėklas pagal stambumą.

Sėklų auginimo specifika

Anot ūkio agronomo Almanto Žigo, pagrindinė idėja yra plėtoti ekologinę sėklininkystę, taip pat teikti klientams sėklų dauginimo paslaugą. Šiemet 60 proc. bendro ūkio derliaus sudarė sėklų produkcija, o likusi dalis realizuota kaip įprasta (ne sėklų) ekologinė produkcija.

Technologijos irgi pritaikytos sėklininkystei. „Šiemet auginome 450 ha pupų su vikiais ir 50 ha vien pupų. Nukūlę derlių vikius atskiriame ir juos parduodame kaip sertifikuotą ekologinę sėklą, o pupas – kaip įprastą ekologinę produkciją. Panašiai ir auginant rapsus su vikiais (rapsai jiems reikalingi kaip atrama): nukuliame viską bendrai, o tuomet derlių išrūšiuojame – vikiai eina kaip sėkliniai, o rapsai – kaip įprasta produkcija“, – apie sėklinių pasėlių specifiką pasakoja agronomas.

Pasak A. Žigo, auginant mišinius, galima šiek tiek sumažinti riziką, apsidrausti nuo besikeičiančių oro sąlygų. Pavyzdžiui, šiemet tuose laukuose, kur buvo pasėtos vien pupos, jų derlingumas sudarė tik 1,7 t/ha, o ten, kur pupos augo su vikiais, bendras ankstyvos sėjos pasėlio derlingumas siekė 2,5 t/ha (vikių derlius sudarė apie 60 proc.).

Šiais metais ūkis augino per 500 ha sėklinių dobilų (raudonųjų, rusvųjų ir baltųjų). Ar tiek jų augins ir ateityje, lems būsimo derliaus rezultatai. Pastebėta, kad ekologiškus sėklinius dobilus užauginti vis sunkiau: daug nuostolių padaro įvairūs kenkėjai, kurie pažeidžia augalus ir dėl to mažėja sėklų derlius. 

Ūkyje užaugintas ekologiškas sėklas daugiausia perka klientai iš Švedijos, Vokietijos, dalis parduodama ir vienai Lietuvos sėklininkystės įmonei, su kuria sudaromos sutartys.

Sėklinius pasėlius laisto

Nieko nestebina, kai daržininkai laisto bulves ar kitas daržoves. O „Ingleby Lithuania Agro“ ūkyje eksperimentuojama laistant sėklinius lauko augalų pasėlius – tam ūkis įsigijo 7 laistymo mašinas ir kitą įrangą. Pasak agronomo, su ja per sezoną galima palaistyti iki 600 ha. Kadangi šiose vietovėse nėra didelių paviršinio vandens telkinių, jis imamas iš ūkio gręžinių (vykdoma vandens apskaita, mokami mokesčiai).

Kalbėdamas apie pasėlių priežiūrą, agronomas priduria, kad ekologiniai ūkiai neturi didelio trąšų pasirinkimo, todėl ūkyje dažniausiai tręšiama paukščių mėšlu, kuris perkamas iš ekologinių paukštynų. 

Praktika parodė, kad tręšti ir laistyti sėklinius pasėlius buvo verta. Pasak agronomo, lauke, kuris gavo paukščių mėšlo ir buvo galima pasėlį palaistyti, avižų derlingumas perkopė 3 t/ha. O tos avižos, kurios buvo patręštos mėšlu, bet nelaistytos, tai dėl sausros užaugino 1,5 t/ha grūdų.

Visos ekologinio ūkio dirvos ariamos. Nors anksčiau buvo atliekami bandymai taikant minimalų žemės dirbimą, jis nepasiteisino. A. Žigo žodžiais, iš pradžių minimalus žemės dirbimas tarsi tiko, tačiau po to, kai laukuose ėmė rastis daugiamečių piktžolių (usnių ar varpučių), be plūgo jų nepavyko įveikti. Todėl daugiau neeksperimentuoja – visus laukus aria.