Vilnius. Sostinėje susirinkę Lietuvos ir užsienio ekspertai, politikai, institucijų bei ūkininkų atstovai diskutavo, kaip pažaboti didžiulę nelegalių augalų apsaugos produktų rinką Lietuvoje.

Kaip rodo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenys, Lietuvoje pesticidų šešėlinė rinka sudaro  apie  20 proc. visos pesticidų rinkos ir pagal šį rodiklį esame panašesni ne į Europos Sąjungos, o į Lotynų Amerikos šalis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, šešėlinės prekybos augalų apsaugos produktais apimtys pasaulyje siekia apie 6-10 mlrd. Eur per metus.

„Neaiškios kilmės ir sudėties produktų naudojimas auginant maistui skirtą produkciją kelia realią grėsmę žmonių sveikatai, ūkininkų pajamoms, aplinkai, ekonomikai bei pačiai valstybei. Todėl Lietuva ir visa Europa turi stiprinti kovą su nelegaliu augalų apsaugos produktų importu, gamyba, pardavimu ir naudojimu“, – sakė asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė

Tai, kad labai svarbu visiems – ūkininkams, produktų gamintojams, kontroliuojančioms institucijoms – kalbėtis, ieškoti sprendimų, tartis ir konsultuotis, kalbėjo renginyje dalyvavęs laikinasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius 

Organizuotas nusikalstamumas

Ekspertai pastebi, kad juodoji pesticidų rinka yra stambi organizuoto nusikalstamumo industrija. O į mūsų valstybę nelegalūs produktai, draudžiamos medžiagos ar klastotės patenka įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, Lietuvoje pareigūnai išaiškino keletą atvejų, kai nelegalūs pesticidai buvo supakuoti ir paženklinti kaip ekologiškas kačių kraikas, kaip trąšos spygliuočiams ar kt.

Pareigūnai taip pat fiksuoja ir tranzito „nusodinimo“ veiklą, kai produktai, kurie turėtų Lietuvą tik pervažiuoti tranzitu, iš tiesų yra iškraunami iš sunkvežimių ir platinami mūsų rinkoje.

Renginyje pranešimą skaičiusi bendrovės „Vistal Works“ duomenų analizės ekspertė Vicky Brock pastebėjo, kad pesticidų kontrabanda yra viena sudėtingiausiai atsekamų, nes chemines medžiagas patikrinti – sudėtingiau, o didžiausi nelegalių ar draudžiamų produktų srautai veda iš Kinijos. Reikšminga dalis nelegalios prekybos vyksta internetu.

Ekspertės teigimu, pasitelkus technologinius sprendimus, duomenų analizę institucijos galėtų sėkmingiau identifikuoti neteisėtą prekybą ir imtis veiksmų ją užkardyti.

ES nusprendė – bus taikoma baudžiamoji atsakomybė

Tai, kad kovoti su nelegalia prekyba įmanoma, rodo ir sėkmės atvejai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sugebėjo išaiškinti ne vieną nelegalia pesticidų prekyba besiverčiantį prekeivį. Šiauliuose 2021 m. buvo sulaikytas asmuo, kuris mūsų šalyje pardavė apie 6 t Lietuvoje neregistruotų, falsifikuotų pesticidų. FNTT taip pat identifikavo agronomą, kuris slapta pardavinėjo ūkininkams nelegalius augalų apsaugos produktus.

Renginyje kalbėta ir apie kiekvienais metais Europolo koordinuojamą akciją „Sidabrinis kirvis“, kurios metu sugriežtinama importuojamų produktų patikra. 2023 metais akcijos metu vos per keletą mėnesių sulaikytas rekordinis kiekis – daugiau kaip 2 000 t – nelegalių augalų apsaugos produktų. Su tokiu kiekiu nelegalios produkcijos įmanoma nupurkšti 14 mln. ha dirbamos žemės. Tai maždaug dukart didesnis plotas už Lietuvos teritoriją.

„Sidabrinis kirvis“ – taip pavadintą sugriežtintos importuojamų produktų patikros akciją kasmet koordinuoja Europolas

Tiesa, dauguma ekspertų pastebėjo, kad nors nelegalūs pesticidai daro milžinišką žalą žmonių sveikatai, aplinkai ir ekonomikai, baudos už tokią neteisėtą veiklą yra itin mažos. O tai irgi skatina nusikaltėlius rizikuoti. Antai prekiautojas, pardavęs nelegalių produktų už 1 mln. eurų, sulaukia vos kelių tūkstančių eurų baudos.

Vis tik baudžiamumo srityje proveržio tikimasi artimiausiais metais, mat Europos Sąjunga priėmė direktyvą, kuri už prekybą nelegaliais augalų apsaugos produktais numato baudžiamąją atsakomybę. Ši direktyva greitu laiku turi būti perkelta ir į Lietuvos teisės aktus.

Ūkininkai turi būti atsargesni

Renginyje dalyvavęs „CropLife Europe“ atstovas Łukasz'as Woźniacki's teigė, kad šalia kovos su organizuotu nusikalstamumu ir patys ūkininkai turėtų būti atidūs ir gerai pasverti jiems siūlomų nelegalių ar suklastotų augalų apsaugos produktų rizikas.

Anot jo, įsigydami nelegalų produktą, ūkininkai perka katę maiše – tokie produktai yra neaiškios sudėties, gali smarkiai pakenkti derliui, o per tai – ir ūkininko pajamoms. Galiausiai, jie taip pat kenkia sveikatai bei aplinkai, gali užteršti augalininkystės plotus, sunaikinti bioįvairovę.

Apie nelegalių ar suklastotų augalų apsaugos produktų naudojimą riziką kalbėjo „CropLife Europe“ atstovas Łukasz'as Woźniacki's

„Ūkininkai, norėdami būti saugūs ir patys išvengti neigiamų padarinių bei galimos teisinės atsakomybės, turėtų augalų apsaugos produktus pirkti tik iš oficialių pardavėjų. Reikėtų labai įtariai žiūrėti į bet kokius neoficialius pesticidų platinimo kanalus, taip pat atvejus, kai siūloma gerokai mažesnė kaina ar atsiskaitant negalima gauti sąskaitos-faktūros – tai gali būti signalas, kad tampate organizuoto nusikalstamumo auka ar bendrininkas ir sukeliate sau bereikalingų rizikų“, – sakė „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Akcentavo ir korupcijos mažinimo svarbą

Renginyje dalyvavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Poškuvienė pastebėjo, kad korupcija aplinkos apsaugos ir maisto saugos srityse išlieka reikšminga problema.

STT atlikta korupcijos rizikos analizė rodo, kad problemų yra daugelio institucijų vykdomų priežiūros ir kontrolės procesų – nuo tikrintojų rotavimo ir aiškesnių procedūrų tikrinimo metu, iki objektyvių duomenų rinkimo ir mėginių kodavimo tyrimams laboratorijose. STT ragina ūkininkus, verslininkus, tarnautojus ir visuomenę būti mažiau pakantiems korupcijai bei informuoti apie pastebėtus atvejus.