Vilnius. Valstybinė augalininkystės tarnyba, atsižvelgdama į didėjantį susidomėjimą ir augantį poreikį ir išnagrinėjusi ūkininkų bei gamintojų prašymus, išplėtė kontaktinio tipo herbicido Corum naudojimą ir sojų pasėliuose.

Herbicido naudojimas išplėstas dviskiltėms piktžolėms naikinti sojų pasėliuose pagal Reglamento (EB) Nr.1107/2009 51 straipsnį, kai sojos yra nuo dviejų tikrųjų lapelių tarpsnio iki matomas penktasis šoninis ūglis. Anksčiau  herbicidas Corum jau buvo registruotas profesionaliajai žirnių, pupų ir pupelių priežiūrai. 

Tikimasi, kad herbicidas palengvins piktžolių kontrolę sojų pasėliuose, o tai paskatins ūkininkus plėsti šių baltyminių augalų plotus Lietuvoje.

Sojų augintojai gali gauti ir paramos už jų pasėlius: nuo 2024 metų sojos įtrauktos į baltyminių augalų sąrašą ir tampa tinkamos susietajai paramai gauti. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis, o sojos pašarų gamyboje – vienos iš pagrindinių baltyminių augalų.

Sojos – vertingos ir kaip priešsėlis, praturtinantis sėjomainą, dirvožemyje sukaupiantis du kartus daugiau azoto (60–200 kg/ha) nei žirniai.

Baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatytas išmokos dydis yra apie 55 Eur/ha, o šiai paramai bus skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų.

Europos kombinuotųjų pašarų gamintojai baiminasi, kad jau ateinančiais metais ES gali pristigti sojų miltų – deficitas gali siekti 10 proc., gali trūkti apie 30 mln. t sojų miltų. Šį trūkumą galėtų kompensuoti ES šalių, tarp jų – ir Lietuvos, ūkininkai, išplėsdami sojų plotus.

Kaip rodo žemės ūkio naudmenų deklaravimo statistika – deklaruojamų sojų pasėlių plotų skaičius kol kas išlieka stabiliai nedidelis - 2015 m. deklaruota 2625,28 ha., 2016 - 1835,99 ha., o 2017 m. - 2716,97 ha.

Pasak ekspertų, Lietuvoje dar prieškariu buvo auginamos 4 lietuviškų veislių sojos, duodavusios iki 2 t/ha derlių, tačiau vėliau šie augalai nepelnytai pamiršti.

Klimatas keičiasi, selekcininkai išveda vis tobulesnių naujų veislių sojų, o mokslininkai nuolat atlieka eksperimentus bandymų laukeliuose. Laukuose Lietuvos ūkininkai jau bando 12 mūsų platumoms pritaikytų sojų veislių iš Lenkijos, Čekijos, Austrijos ir Kanados. Iš hektaro galima gauti apie 3,4 t derlių.

ES direktyvos skatina valstybes nares remti baltyminių augalų auginimą. Lenkijoje – artimiausioje kaimynėje, pradėta įgyvendinti skatinimo programa, iš kurios sojų augintojai gauna finansinę paramą. Kaimyninėje Lenkijoje pernai ūkininkai sojas augino 40 tūkst. ha, šiemet – 80 tūkst. ha plote, o tikslas – auginti sojas 1,5 mln. ha ir visiškai apsirūpinti šia baltymine žaliava be GMO.