Akmenės r. ūkininkas Vilijus Vaišvyla prieš dešimtmetį pirmasis šalyje įsigijo dideliu greičiu keliu galintį važiuoti traktorių JCB Fastrac 8310. Šiemet į augalininkystės ūkį atriedėjo dar vienas gerokai atnaujinto modelio britiškas traktorius JCB Fastrac 8330 iCON.

Pirmasis traktorius pasiteisino ūkyje kaip patikima, be gedimų veikianti ir labai universali mašina, kuria galima ne tik žemę dirbti, sėti, bet ir greitai atlikti transportavimo darbus, nes tai vienintelis traktorius, legaliai ir saugiai keliais galintis važiuoti 70 km/val. greičiu.

„Patikimumas, universalumas ir galimybė važiuoti dideliu greičiu atliekant transporto darbus paskatino įsigyti ir antrąjį traktorių. Iš pradžių svarsčiau pirmąjį parduoti, tačiau derlių dorojant dviem kombainais ir vežant grūdus iš laukų, tenka kaip reikiant suktis. Per dieną iki 900 t kuliame, tad iš laukų derlių veža 5 traktoriai, iš kurių du greitaeigiai labai praverčia – jie man du vilkikus atstoja“, – teigia V. Vaišvyla.

Anksčiau ūkis turėjo ir vilkiką grūdams į ūkio bazę Sablauskių kaime vežti (kai kurie laukai yra už 20 km), tačiau atsisakė dėl didelių išlaidų, nes reikėjo samdyti vairuotoją, o dar techninės apžiūros, privalomieji draudimai, dylančios padangos...

„O štai traktoriui per 12 metų tik kartą padangas keičiau, nes gana gerai laiko, nedaug dyla. Be to, dirbdami sunkius darbus nedaug degalų naudoja, ekonomiški. Bet svarbiausia, patikimi, nėra gedimų“, – priduria ūkininkas.

Technikos parką papildė trys naujos mašinos

Kuo skiriasi naujojo modelio JCB Fastrac 8330 iCON nuo senesnio modelio? Pirmiausia – dizainu, dydžiu ir galia. Naujasis gerokai didesnis ir gamykliškai galingesnis. Nors jų abiejų galia siekia 320 AG, tačiau pirmojo Fastrac galią nuo 296 AG ūkininkas padidino, o naujojo tokia vardinė galia. Skiriasi antrasis traktorius ir iCon porankiu su nauja operacine sistema. Jame integruotas GPS ir ISOBUS valdymas, todėl papildomai nereikia ekrano, jame jau standartiškai įdiegtos ir visos išmaniosios funkcijos.

Kalbant apie išmaniąsias technologijas, V. Vaišvyla ypač vertina galimybę per nuotolį telefone ar kompiuteryje stebėti traktoriaus darbą: kiek degalų naudoja, kiek laiko stovi užvestu varikliu ir kt.

„Tai labai naudinga informacija, tik gaila, kad gamintojai pabrangino naudojimąsi šia sistema“, – sako ūkininkas. Beje, nuotolinio stebėjimo sistema gamykliškai įdiegta abiejuose JCB traktoriuose, taip pat ir dviejuose ūkyje dirbančiuose JCB teleskopiniuose krautuvuose, kurių vienas – irgi 2024-ųjų pirkinys.

Tad  ūkio technikos parkas išplėstas net trimis naujomis mašinomis – JCB Fastrac 8330 iCON traktoriumi, JCB Agrixtra teleskopiniu krautuvu ir savaeigiu purkštuvu Amazone Pantera.

„Investicijas suplanavau ir užsisakiau techniką, kai grūdų kaina buvo didelė, o dabar atsisakyti būtų buvę negražu ir nesinorėjo“, – prisipažįsta ūkininkas ir priduria, kad kiekviena iš šių mašinų ūkyje reikalinga ir gerokai palengvina darbus.

Rapsams sėti laukus aria

Ūkininkauja V. Vaišvyla kartu su sūnumi Audriumi ir bendrai dirba 1 200 hektarų. Augina žieminius rapsus ir kviečius, taip pat vasarines kultūras: ankštinius augalus, avižas ir miežius, daugiausia salyklinius. Didžiąją dalį naudmenų (600 ha) skiria kviečiams, rapsus sėja 300 ha plote, vasariniais apsėja likusius 300 hektarų.

Derliais V. Vaišvyla nesiskundžia. Pavyzdžiui, šiemet kviečių byrėjo po 8 t/ha, nors keliuose laukuose, kur pritaikė naują tręšimo technologiją, ir 10 t/ha kūlė, didžioji dalis grūdų – ekstra klasės. Rapsų vidurkis siekė apie 4 t/ha. Ūkininko teigimu, rapsų derlius maždaug 700–800 kg/ha padidėjo, kai juos pasėjo į suartus laukus.

„Maždaug dešimtmetį taikėme minimalų dirbimą, tačiau kilo nemažai iššūkių kovojant su pabiromis, kurios ėmė su pagrindinėmis kultūromis maišytis. Dabar vėl rapsams sėti laukus ariame. Nors išbandėme įvairias technologijas, įskaitant juostinio dirbimo ir sėjos, bet mūsų krašte geriausi rezultatai gaunami ariant. Tad kas ketverius metus suariame visus laukus, išskyrus durpynus“, – sako V. Vaišvyla.

Ūkyje atlikti dirvožemio tyrimai, taikyta tręšimo kintama norma vienanarėmis trąšomis technologija. Dalį laukų tręšia kiaulių srutomis – kasmet į dirvą įterpia apie 70 tūkst. m³. Pavasarį ūkininkas planuoja kartoti dirvožemio tyrimus, kad žinotų kiekvieno lauko situaciją, kur ir kokių maisto medžiagų dar trūksta.

Prieš kelerius metus pakeitė trąšas, naujų efektyvumas, ūkininko žodžiais, siekia 90 proc. ir daugiau. Nepaisant to, kad tręšia gerokai mažesnėmis normomis (dalį įterpia lokaliai su sėjamąja, dalį – išbarsto), pvz., vietoje 200 kg/ha įterpia 100–140 kg/ha, pakeitus trąšas ir tręšimo technologiją kviečių derlius maždaug 2 t/ha šoktelėjo. Ūkininkas neabejoja, kad rezultatai būtų dar geresni, jei sėjamoji galėtų sėti 12,5 cm, o ne 14,5 cm tarpueiliais.

Beveik visa technika – vieno tiekėjo

Šeimos ūkyje dirba šeši nuolatiniai darbuotojai, darbymečiu per javapjūtę ūkininkai samdo dar tris pagalbininkus, aktyviai į darbus įsitraukia ir patys: Audrius kulia rotoriniu New Holland kombainu, Vilijus – ir grūdus iš laukų veža, ir prie džiovyklos darbuojasi.

„Per darbymetį ūkyje pluša 11 žmonių. Jei sąlygos palankios, per 15 dienų derlių nuimame, spėjame optimaliais terminais rapsus pasėti, o štai kviečių sėją, ko gero, reikėtų dar labiau vėlinti, nes esant šiltiems orams rudenį daugėja visokių kenkėjų, o sisteminių pesticidų naudojimas vis griežtinamas ir ribojamas“, – pastebėjimais dalijasi pašnekovas.

Didžioji dauguma Vaišvylų ūkio technikos įsigyta iš vieno tiekėjo

Kad ūkio darbai sklandžiai vyktų, reikia ne tik žmonių, bet ir technikos, kurios Vaišvylų ūkyje tikrai nemažai, didžioji dauguma jos, pradedant savaeige, baigiant padargais, įsigyta iš bendrovės „Lytagra“. Pasak pašnekovo, kai įsigijo pirmąjį naują New Holland traktorių iš „Lytagros“, taip ir tęsia bendradarbiavimą.

„Dirbti su vienu tiekėju daug paprasčiau ir lengviau dėl serviso, labai pasitikiu šia įmone. Be to, viską, ko man reikia, joje ir galiu rasti“, – ilgamečio bendradarbiavimo privalumus vardija ūkininkas. Pasak jo, šiuo metu ūkiui nieko netrūksta, o visa pagrindinė technika yra nauja arba apynaujė. Kartu naudojama ūkyje ir 10 ar net daugiau kaip 20 metų senumo technika, nes vis dar gerai veikia.

Tad ūkyje, įskaitant ir šiemet įsigytas mašinas, dirba du JCB Fast­rac traktoriai, du JCB teleskopiniai krautuvai, du New Holland javų kombainai (vienas kratiklinis, kitas – rotorinis, pirmasis – 5, antrasis – 4 sezonų), šeši New Holland traktoriai, išmanus savaeigis Amazone Pantera purkštuvas (antrasis ūkyje, pirmąjį neseniai pardavė), dvi grūdų perkrovimo priekabos, kurios, ūkininko žodžiais, beveik dar vieną kombainą atstoja, nes nereikia stoti grūdams išpilti, galima našiai dirbti. Net Horsch Pronto sėjamoji įsigyta dar iš „Lytagros“. Beje, sėjamąją, su kuria ūkyje pasėta apie 14 tūkst. ha, ūkininkai šiemet suremontavo, pakeitė visas darbines dalis.

„Dar kelerius metus naudosime ir reikės ieškoti naujos, nes trąšos ėda metalą, nors ir atsakingai prižiūrime – išplauname, paruošiame, nudažome“, – pasakoja pašnekovas, visos technikos priežiūrai skiriantis ypatingą dėmesį.

Grūdus sandėliuoja rankovėse

Grūdams džiovinti Vaišvylos turi mobilią džiovyklą, veikiančią be elektros, nes ją suka prie jos „pririštas“ pirmasis, jau senokai negaminamo modelio New Holland TM 175 traktorius. Grūdus sandėliuoja 4 bokštuose, talpinančiuose apie 1 600 t, apie 1 000 t supila į mechaninių dirbtuvių patalpas (į jas šiuo metu visa ūkio technika žiemai suvaryta), tačiau stambiame augalininkystės ūkyje tai gerokai per maži pajėgumai prikuliamiems grūdams laikyti.

Galvojo ūkininkas sandėlį ar angarą statyti, tačiau tai labai brangu, o štai daugiau bokštų įsirengti, sako, neverta, nes išvežus grūdus jie lieka tušti. Tad jau šeštus metus grūdus laiko plastiko rankovėse gamybinės bazės aikštelėje.

Grūdams džiovinti Vaišvylos turi mobilią džiovyklą, veikiančią be elektros, nes ją suka prie jos „pririštas“ pirmasis, jau senokai negaminamo modelio New Holland TM 175 traktorius

Pasak Vilijaus, tai geriausias, patogiausias ir kol kas pigiausias sprendimas. Jo skaičiavimais, vienos tonos grūdų laikymas 350 t talpinančioje rankovėje kainuoja šiek tiek daugiau nei 2 Eur, įskaičiuojant pačios rankovės kainą, laikymą ir pakrovimą.

„Be to, grūdus iš rankovių iškrauti yra daug patogiau ir greičiau nei iš bokštų, o laikas labai svarbu. Pvz., 40 t grūdų iš rankovių iškraunama per 7–8 minutes. Tad jei tik grūdų transportavimo įmonės sužino, kad parduodu grūdus, mielai atvažiuoja, nes vairuotojams nereikia ilgai laukti, po 15 min. išvažiuoja pilnomis priekabomis“, – teigia ūkininkas, rankovėse sandėliuojantis 7 000 t grūdų.

Grūdams iš ūkio išvežti dažniausiai samdo transportą, o parduoda juos pagal išankstines sutartis. Pavyzdžiui, dalį pernykščio derliaus iki sausio laikė, šiemet visus grūdus, išskyrus miežius, pardavė dar rudenį. „Ūkininkavimas kaip loterija, nieko negali prognozuoti. Jei pernai kai kur pralošiau, kai kur laimėjau parduodamas grūdus, tai šiemet pagal dabartines krentančias supirkimo kainas visai normaliai juos pardaviau – fiksuotų kainų vidurkis 230–240 Eur/t siekė“, – sako Akmenės r. ūkininkas Vilijus Vaišvyla.