Marijampolė. Mykolas Šveikauskas ūkininkauti pradėjo vos baigęs agronomijos studijas. Tėvai darbo vietą ūkyje jam sukūrė netradiciškai – išvyko gyventi į Vokietiją.

M. Šveikauskas, tapęs jaunuoju ūkininku, su parama įsigijo veislinių gyvulių, technikos. „Atrodo, viską žinojau, net tėtį pamokyti galėjau. Tačiau, pradėjus gyventi savarankiškai, viskas pasirodė kitaip, kilo daug klausimų. Supratau, kiek daug yra sėkmės dedamųjų ir įvairių niuansų. Likęs vienas beveik visko turėjau mokytis iš naujo – niekas nebegalėjo ateiti ir patarti. Nebuvo lengva“, – pripažįsta Mykolas.

Jis augina mėsinių simentalių veislės galvijus. 2021-aisiais ūkį nutarė praplėsti dar viena šaka – augalininkyste. Taip siekia panaudoti agronomijos žinias ir pasinaudoti mišraus ūkio privalumais.

Pašarams netaupo

Karvių žindenių raciono pagrindas – žoliniai pašarai, šienas. Mėsiniai simentaliai – intensyvaus auginimo veislė, todėl kelis kartus per savaitę gauna daugiau kukurūzų. Panašiai šeriamos ir telyčios, joms duodama miltų. 

„Nesistengiu, kad telyčios užaugtų labai didelės,. Noriu, kad su paprastais pašarais atrodytų kuo gražiau ir būtų sveikos. Todėl vykdoma selekcija“, – pasakoja Mykolas. 

Penimų bulių racionas – šienainis, kukurūzai, šienas, miltai. Didžiąją dalį baltymų jie gauna su žoliniais pašarais, kuriuose yra dobilų, liucernų, taip pat į koncentruotuosius pašarus deda žirnių. Juos perka, tik prastesnės kokybės, skaldytus, o sumala ūkyje. 

„Kaip auginsi, taip ir turėsi“, – sako pašarams niekada netaupantis Mykolas. Užtai ir priesvoriai geri – apie 1,5 kg per parą. Jis buvo išvežęs gyvulius į Šilutės penėjimo stotį. Specialistai buliais liko patenkinti.

Siekia ūkininkauti tvariai

Anksčiau jaunasis ūkininkas grūdinių kultūrų augino tik tiek, kiek reikėjo pašarams. Tačiau rudenį pasėjo 50 ha kviečių, pavasarį planuoja papildomai sėti 30 ha kukurūzų grūdams. „Augalininkystė traukia, tad pabandysiu. Kviečiai sudygo, žiūrėsiu, kaip bus pavasarį, kai reikės tręšti. Nežinau, ar įstengsiu nusipirkti trąšų. Kukurūzai be jų tikrai neužaugs, o kaina padidėjo 3 kartus. Tad daug priklausys nuo to, ar apsimokės taip brangiai juos auginti“, – svarsto Mykolas.

Apyvartinių lėšų reikėjo rudeninėms investicijoms, sėklai įsigyti. Gavo paramą ūkiui modernizuoti, tad atnaujino sėjamąją, nusipirko skutiklį. Brangios technikos nepirko, rinkosi aukso vidurį. Ateityje, jeigu augalininkystė pasiteisins, galvoja įsigyti mažą New Holland kombainą. 

Mišrus ūkis, Mykolo įsitikinimu, naudingas ir dėl tvarumo. Mėšlas padeda išsaugoti gyvybingą, mikroorganizmų ir humuso turintį dirvožemį, jo nenualina. Ūkyje užauginti prastesni grūdai būtų naudojami pašarams, šiaudai – kraikui. „Norėtųsi taikyti žiedinės ekonomikos principus, tada ūkis būtų tvarus. Universiteto dėstytojai padėjo suformuoti nuomonę, kad dėl organikos ir humuso, kuriuo galima papildyti žemes, gyvulius būtina išsaugoti, nepaisant to, kad šiuo metu juos auginti nepelninga. Galbūt tai kada nors pasikeis“, – viliasi M. Šveikauskas.

Nors žaliasis kursas, jo pastebėjimu, gyvulius tarsi nurašo dėl CO₂ emisijos, tačiau Mykolas įsitikinęs, kad turi būti pusiausvyra, nes tvarus ūkininkavimas, mažinant mineralinių trąšų kiekius, be organikos sunkiai pasiekiamas.

Pievų ir ganyklų jis netręšia. Kultūrinė pieva, jeigu užtenka drėgmės, auga gana neblogai, pašarų pasigamina pakankamai, tad naudoti mineralinių trąšų nėra reikalo. Mėšlu tręšia tik atsėjant ar taikant sėjomainą. „Neturime ekologinio ūkio statuso, bet vis tiek esame arčiau gamtos, mineralinių trąšų truputį naudojame tik kukurūzams. Jeigu reikės augalininkystei atriekti daugiau pievų ir išmaitinti gyvulius iš mažesnio jų ploto, tuomet turėsiu didinti žolių derlingumą“, – planais dalijasi ūkininkas.  

Išsamiai skaitykite Dovilės Šimkevičienės straipsnyje „Jaunas ūkininkas apie ateitį svajoja atsargiai“ sausio mėn. žurnale „Mano ūkis“