Briuselis. Trečiadienį Europos Komisija priėmė ES veiksmų planą „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, kuris yra vienas iš svarbiausių Europos žaliojo kurso uždavinių ir pagrindinė šių metų ES žaliosios savaitės, kuri vyks birželio pradžioje, tema.

Plane pristatoma integruota 2050 m. vizija – tai pasaulis, kuriame tarša sumažinama iki lygio, kuris nebelaikomas kenksmingu žmonių sveikatai ir natūralioms ekosistemoms. Jame taip pat išdėstoma, kaip tai pasiekti.

Plane susiejamos visos atitinkamos ES politikos sritys, kuriomis siekiama kovoti su tarša ir užkirsti jai kelią, ypač daug dėmesio skiriant tam, kaip taršos problemą būtų galima spręsti taikant skaitmeninius sprendimus. Pasak EK, numatoma peržiūrėti atitinkamus ES teisės aktus, siekiant nustatyti likusias ES teisės aktų spragas ir nuspręsti, kokiose srityse būtina geriau juos įgyvendinti, kad būtų įvykdyti šie teisiniai įsipareigojimai.

Kaip teigė už Europos žaliąjį kursą atsakingas vykdomasis pirmininko pavaduotojas Frans`as Timmermans`as (Fransas Timermansas), žaliuoju kursu siekiama sukurti sveiką planetą visiems.

„Norėdami žmonėms ir planetai sukurti aplinką be toksinių medžiagų, veiksmų turime imtis dabar. Šiuo planu galėsime vadovautis siekdami nustatytų tikslų. Naujos žaliosios technologijos jau dabar gali padėti sumažinti taršą ir atverti naujų verslo galimybių. Europos pastangos atkurti žalesnę, teisingesnę ir tvaresnę ekonomiką taip pat turi padėti siekti nulinės taršos tikslų“, – pranešime spaudai sakė F. Timmermans`as.

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pridūrė, kad aplinkos tarša daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai, ypač pažeidžiamiausioms ir socialiai remtinoms grupėms, ir yra vienas iš pagrindinių biologinės įvairovės nykimo veiksnių. 

„Argumentai, kad ES imtųsi pasaulinės kovos su tarša lyderės vaidmens, šiandien yra svaresni nei bet kada anksčiau. Įgyvendindami nulinės taršos veiksmų planą europiečiams sukursime sveiką gyvenamąją aplinką, prisidėsime prie atsparaus ekonomikos gaivinimo ir paskatinsime perėjimą prie žaliosios, žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“, – pranešime spaudai sakė V. Sinkevičius.

Pasak EK pranešimo, skatinant ES siekti 2050 m. sveikos planetos sveikiems žmonėms tikslo, veiksmų plane nustatyti pagrindiniai 2030 m. taršos mažinimo jos susidarymo vietoje tikslai, atsižvelgiant į dabartinę padėtį. Konkrečiai:

• gerinti oro kokybę siekiant 55 proc. sumažinti ankstyvų mirčių dėl oro taršos skaičių;
• gerinti vandens kokybę mažinant atliekų, plastiko šiukšlių jūroje (50 proc.) ir į aplinką patenkančio mikroplastiko kiekį (30 proc.);
• gerinti dirvožemio kokybę 50 proc. sumažinant išplaunamų maisto medžiagų kiekį ir cheminių pesticidų naudojimą;
• 25 proc. sumažinti ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei, skaičių;
• 30 proc. sumažinti žmonių, nuolat kenčiančių nuo transporto keliamo triukšmo, dalį;
• gerokai sumažinti atliekų susidarymą ir 50 proc. sumažinti galutinių komunalinių atliekų kiekį.

Plane išdėstytos kelios pavyzdinės iniciatyvos ir veiksmai, kaip minėtų tikslų bus siekiama. Tarp jų numatyta peržiūrėti vandens kokybės standartus, mažinti dirvožemio taršą ir skatinti jo atkūrimą. Bus peržiūrėta dauguma ES teisės aktų, siekiant juos pritaikyti prie žaliosios ir žiedinės ekonomikos principų ir t.t..

Kaip praneša EK, kartu su praėjusiais metais priimta Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti šiuo veiksmų planu praktiškai įgyvendinamas ES nulinės taršos tikslas sukurti aplinką be toksinių medžiagų. Jis neatsiejamas nuo ES tikslų poveikio klimatui neutralumo, sveikatos, biologinės įvairovės ir efektyvaus išteklių naudojimo srityse ir grindžiamas energetikos, pramonės, judumo, maisto, žiedinės ekonomikos ir žemės ūkio sričių iniciatyvomis. 

Šių metų ES žalioji savaitė – didžiausias metinis renginys aplinkos politikos tema – birželio 1–4 d. suteiks galimybę visos ES piliečiams pagrindinėje Briuselio konferencijoje, internetu ir daugiau kaip 600 partnerių renginių aptarti įvairius nulinės taršos aspektus.

Remiantis naujausia EAA ataskaita sveikatos ir aplinkos klausimais, kasmet ES su aplinkos oro tarša siejama daugiau kaip 400 tūkst. ankstyvų mirčių (įskaitant mirtis nuo vėžio), o su triukšmu – 48 tūkst. išeminės širdies ligos atvejų ir 6,5 mln. lėtinio miego sutrikimo atvejų, neskaitant kitų su abiem veiksniais siejamų ligų.

ES jau nustatė daug su tarša susijusių tikslų. Galiojančiais teisės aktais dėl oro, vandens, jūrų ir triukšmo nustatyti aplinkos kokybės tikslai, o daugelyje teisės aktų nagrinėjamas taršos šaltinių klausimas. Be to, siekdama padėti įgyvendinti biologinės įvairovės tikslus, Komisija strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijoje paskelbė keletą prioritetinių maistinių medžiagų išplovimo ir pesticidų naudojimo mažinimo tikslų.

MŪ, EK inf.