Briuselis. Nauja Europos Sąjungos iniciatyva žada naudą gamtai ir ūkininkams.

Europos Komisija šią savaitę paskelbė „Gamtos kreditų veiksmų planą“, kuriuo siekiama sukurti gamtos kreditų sistemą. Tai reiškia, kad už veiksmus, prisidedančius prie gamtos apsaugos ir atkūrimo, asmenys galės gauti sertifikatus ir kreditus ir parduoti juos viešiesiems ar privatiems pirkėjams.

Kas yra gamtos kreditai?

Gamtos kreditai – tai nauja, papildanti priemonė šalia jau egzistuojančių anglies kreditų. Kitaip nei pastarieji, kurie skirti išmetamųjų teršalų mažinimui ir anglies kaupimui, gamtos kreditai orientuoti į veiklas, saugančias ir atkurtas ekosistemas bei biologinę įvairovę. Jie ypač aktualūs ten, kur CO₂ kaupimo potencialas ribotas, tačiau biologinės įvairovės atkūrimo galimybės – didelės.

„Šiomis gairėmis žengiame drąsų žingsnį, kad pripažintume gamtą strateginiu Europos ateities turtu. Gamtos kreditai gali pritraukti būtinas privačias investicijas, kartu atlyginant tiems, kurie yra mūsų žemės ir jūrų puoselėtojai – ūkininkams, miškininkams, vietos bendruomenėms. Turime aiškų tikslą – dirbti darnoje su gamta ir paversti tai galimybe sukurti atsparią ir konkurencingą ekonomiką“, - sakė Europos Komisijos narė Jessika Roswall (Džesika Rozvol), atsakinga už aplinką, hidrologinį atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką.

Kaip veiks sistema?

Sistema veiks savanorišku pagrindu. Gamtą tausojantys žemės ūkio veiklos dalyviai – ūkininkai, miškininkai, žvejai, žemės savininkai – galės teikti savo veiklos planus, kuriuos vertins sertifikavimo įstaigos. Įvertinus planų tvarumą ir poveikį gamtai, bus išduodamas sertifikatas. Vėliau, realiai įgyvendinus veiksmus ir pasiekus aplinkosauginį poveikį, išduodami gamtos kreditai – tai tarsi ekologiškumo „akcijos“, kurias galima parduoti.

Potencialūs pirkėjai – tiek didelės, tiek mažos įmonės, finansų įstaigos ar viešieji subjektai, siekiantys stiprinti savo ESG (aplinkos, socialinės atsakomybės ir valdymo) rodiklius.

Ką tai reiškia ūkininkams?

Europos Komisija išskyrė keletą veiklų, už kurias gali būti skiriami gamtos kreditai. Tai agrarinė miškininkystė, pelkių atkūrimas, gyvatvorių priežiūra, apdulkintojų buveinių kūrimas, dirvožemio biologinės įvairovės didinimas.

Visa tai – ne tik naudinga aplinkai, bet ir žemės ūkio tvarumui: palaikomas dirvožemio derlingumas, gerinamas vandens sulaikymas, o ūkininkams atveriamos naujos pajamų galimybės.

Papildo, bet neatšaukia anglies kreditų

Gamtos kreditų sistema nepakeis dabar galiojančios Europos anglies kreditų sistemos (CRCF). Tai dvi skirtingos, tačiau viena kitą papildančios iniciatyvos. Anglies kreditai orientuoti į emisijų mažinimą, o gamtos kreditai – į biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimą.

Kas toliau?

Europos Komisija jau pradėjo bandomąsias programas, renka dalyvius teisinės bazės ir metodologijos kūrimui bei vertina galimą gamtos kreditų rinkos potencialą visoje ES.

Naujoji sistema gali tapti svarbia paskata ūkininkams ir žemės savininkams aktyviau įsitraukti į gamtos apsaugą – ne tik iš atsakomybės jausmo, bet ir dėl realios ekonominės naudos. Atėjo metas, kai gamtos saugojimas tampa ne tik pareiga, bet ir vertinga investicija.