
Tartu / Kaunas. Baltijos šalių ir Suomijos žemės ūkio ir maisto gamintojų organizacijos skelbia būtinybę stiprinti ES rytų pasienio žemės ūkį.
Tartu mieste susitikę keturių šalių atstovai aptarė bendras pozicijas dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos ir ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP). Susitikimo pabaigoje pasirašyta bendra deklaracija, pabrėžianti rytinių ES pasienio valstybių strateginį vaidmenį.
Deklaracijoje teigiama, kad žemės ūkis ir maisto gamyba yra neatsiejama Europos saugumo dalis, o pasienio šalys – Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva – patiria didesnių geopolitinių grėsmių nei kitos ES narės. Todėl raginama sukurti specialų ES paramos paketą, skirtą rytinės sienos kaimo vietovių atsparumui stiprinti.
Organizacijos taip pat akcentuoja, kad BŽŪP turi išlikti savarankiška, tinkamai finansuojama politika, užtikrinanti sąžiningas tiesiogines išmokas visiems ūkininkams ir lygias konkurencijos sąlygas.
Deklaraciją pasirašė Estijos, Suomijos, Latvijos ir Lietuvos žemės ūkio bei maisto gamintojų organizacijų vadovai, tarp jų – Arūnas Svitojus (Lietuvos žemės ūkio rūmai), Jonas Vilionis (Lietuvos žemės ūkio taryba) ir Raimundas Juknevičius (Lietuvos ūkininkų sąjunga).
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kylant trąšų kainoms Briuselis patiria ūkininkų spaudimą
2026-04-07 -
Ministras ragina EK suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams
2026-03-31 -
Australija ir ES susitarė dėl prekybos, žemdirbiai – susirūpinę
2026-03-25
Skaitomiausios naujienos
-
Latvijos ūkininkai svarsto, ar verta dirbti šiais metais
2026-03-18 -
Dirbamos žemės nuoma: kodėl neužtenka susitarti žodžiu
2026-04-07 -
Keičiami GAAB: leis turėti mažiau daugiamečių pievų?
2026-03-16



(0)