Strasbūras. Europos Komisija pristatė Trąšų veiksmų planą, kuriuo siekiama amortizuoti stipriai išaugusias kainas ir iš esmės sustiprinti Europos žemės ūkio atsparumą išorės iššūkiams. Vis dėlto Europos žemdirbiai planui nestokoja kritikos.

Planas orientuotas į pagalbą ūkininkams, susiduriantiems su smarkiai išaugusiomis trąšų kainomis ir nestabilia rinka. Tuo pačiu nubrėžiamos gairės vietinei gamybai stiprinti bei mažinti ES priklausomybę nuo importo, taip užtikrinant ilgalaikį maisto saugumą ir regiono strateginį atsparumą.

Pasak EK pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzula fon der Lajen), šiuo veiksmų planu investuojama į stipresnę Europos trąšų pramonę, remiami Europos ūkininkai ir spartinamos tvarios, vietinės inovacijos.

„Tebesitęsianti iškastinio kuro krizė rodo, kad lyderystė klimato srityje ir ekonominis atsparumas yra tarpusavyje susiję. Todėl Europa kuria ateitį, grindžiamą tvarumu, įperkamumu ir pramonės stiprybe“, – sakė U. von der Leyen.

Skubi finansinė parama ir likvidumo priemonės

Siekdama suteikti tiesioginę pagalbą, EK siūlo skubiai mobilizuoti ES žemės ūkio rezervą, kad ūkininkai gautų reikiamą finansinę paramą dar prieš prasidedant kitam gamybos ciklui.

Tikimasi, kad toks finansinis paketas leis palengvinti ūkių likvidumą, leis jiems įsigyti brangstančių gamybos priemonių ir išlaikyti stabilias gamybos apimtis.

Be to, šalims narėms suteikiama daugiau lankstumo naudojantis BŽŪP Strateginiais planais, diegiant naujas apyvartinių lėšų schemas bei didinant avansinių išmokų dalį.

Taip pat numatoma, kad bus pasitelkiamos ūkių patariamosios tarnybos, kurios padės ūkininkams diegti efektyvesnes maisto medžiagų valdymo praktikas ir optimizuoti trąšų naudojimą.

Skatins įvairias technologijas

Ilgalaikėje perspektyvoje EK siekia paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos principų, skatindama naudoti įvairias organinės ir biologinės kilmės alternatyvas tradiciniams mineraliniams produktams.

Kaip vienas pagrindinių pavyzdžių minimas digestatas, taip pat numatoma skatinti dumblių biomasės naudojimą, diegti pažangius mikrobinius sprendimus ir biostimuliatorius, kurie padeda augalams geriau įsisavinti maisto medžiagas.

EK planuoja remti technologijas, leidžiančias įsisavinti azotą ir fosforą iš nuotekų dumblo, bei skatinti kitų dirvožemio gerinimo priemonių naudojimą, kurios prisidėtų prie tvaresnio ūkininkavimo.

Peržiūrint atliekų tvarkymo taisykles, bus siekiama supaprastinti gyvūninių šalutinių produktų valdymą, kad jie taptų lengviau prieinama žaliava trąšų gamybai.

„Komisija taip pat apsvarstys, kaip suteikti tinkamas paskatas anglies kaupimo ūkininkavimui ir anglies dioksido absorbavimui, derinant privačiųjų ir viešųjų pajamų jėgas.

Kartu Komisija sumažins biurokratiją, rinkos kliūtis ir pasiūlys naujų priemonių vietinės gamybos trąšų paklausai didinti. Taip bus užtikrintas geresnis bendrosios rinkos veikimas mineralinių produktų srityje.

Komisija taip pat užtikrins, kad trąšų sektorius neatsiliktų nuo kitų sektorių galimybių gauti finansavimą ekologinėms inovacijoms ir modernizavimui. Esami fondai, visų pirma – Sanglaudos, bus sutelkti siekiant remti investicijas į biodujų, biometano gamybą ir nuotekų infrastruktūrą“, – rašoma EK pranešime spaudai.

Rinkos skaidrumas ir pasirengimas ateities krizėms

Siekiant didesnio stabilumo, numatoma įkurti ES trąšų grandinės partnerystę, kuri suburtų gamintojus, ūkininkus bei šalių atstovus bendram dialogui, kad ateityje būtų užtikrintos tiekimo grandinės.

Plane numatyta ir trąšų rinkos stebėsena, kuri turėtų tapti pagrindine platforma tiksliems duomenims apie atsargas bei kainas rinkti.

Komisija savo ruožtu papildomai vertintų galimybes kaupti strategines atsargas, vykdyti bendrus pirkimus, kad padidintų sektoriaus atsparumą rinkos svyravimams.

Taip pat ketinama parengti ataskaitą, vertinančią, kaip CBAM bei ES apyvartinių taršos leidimų sistemos sąnaudos veikia galutines trąšų kainas. Taip ketinama apsaugoti ūkininkus nuo nepagrįsto išlaidų didėjimo.

Tarptautiniu mastu bus siekiama diversifikuoti žaliavų tiekimą per abipusiai naudingas partnerystes su kitomis šalimis.

„Copa-Cogeca“: planas nuvylė

Antradienį dieną protesto akciją prie Europos Parlamento surengusi Europos ūkininkų ir kooperatyvų organizacija „Copa-Cogeca“ vakare planą įvardijo kaip didelį nusivylimą.

Organizacijų teigimu, plane trūksta skubių ir tvirtų priemonių, kurios suteiktų realų ekonominį palengvinimą trumpuoju laikotarpiu, ypač atsižvelgiant į krizę Artimuosiuose Rytuose.

Ūkininkai teigia plane įžvelgiantys keletą sveikintinų ilgalaikių siekių, tačiau iš esmės visos priemonės formuluojamos atsargiai ir be aiškių įsipareigojimų.

„Nepateikiamos konkrečios priemonės, kurios galėtų nedelsiant padėti, išskyrus esamų ir jau suplanuotų BŽŪP lėšų naudojimą valstybių narių nuožiūra. Tai toli gražu nėra koordinuotas ir bendras ES atsakas. Nepakankamai reaguojama sektoriaus krizę ir jam neskiriamas būtinas naujas papildomas finansavimas“, – teigiama „Copa-Cogeca“ pranešime.

Organizacijos tiek proteste, tiek ir pranešime įspėja, kad jei trąšų kainos išliks dabartiniame lygyje, žemės ūkio sektorius atsidurs prieš „trąšų sieną“, o tai neišvengiamai virs maisto krize vartotojams.

Žemdirbiai išreiškia didelį susirūpinimą dėl CBAM mokesčių naštos, kuri įvardijama kaip „triuškinanti“.

„Copa-Cogeca“ ragina Komisiją ir šalis nares imtis ryžtingesnių veiksmų: sustabdyti importo muitus visoms trąšoms (išskyrus Rusiją ir Baltarusiją), laikinai leisti ūkininkams netaikyti Nitratų direktyvos ribojimų kitam sezonui bei skubiai spręsti likvidumo problemas.