Nikosija. Neformaliame Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime Kipre diskutuota, kaip apsaugoti ūkininkus nuo įvairių rizikų sukeltų nuostolių.

Susitikimo rezultatai taps pagrindu tolesnėms diskusijoms birželio mėnesį įvyksiančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.

Kalbėdamas apie rizikų valdymą, Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad dabartinė aplinka reikalauja esminio pokyčio. Anot jo, ekstremalios klimato sąlygos, gyvūnų ir augalų ligos, rinkos nepastovumas, tiekimo grandinių sutrikimai ir geopolitinis nestabilumas tampa „naująja realybe“, todėl rizikos valdymo sistema turi būti stiprinama tiek per esamas bendrosios žemės ūkio politikos priemones, tiek per platesnius ES lygmens sprendimus.

Pasak A. Palionio, pagrindinis iššūkis šiandien yra ne tik priemonių prieinamumas, bet ir jų ribotas naudojimas, sudėtingumas bei reagavimo į krizes greitis. Jis pabrėžė, kad be ES palaikymo proveržis visuose sektoriuose būtų sudėtingas.

Klimato kaitos sukelti nuostoliai ES jau dabar siekia apie 28 mlrd. Eur per metus ir skaičiuojama, kad gali augti iki 40 mlrd. Eur. ES mastu apdrausta tik 20–30 proc. nuostolių, o Lietuvoje –34 proc. deklaruotų pasėlių ir 31 proc. ūkinių gyvūnų. Ministro teigimu, itin svarbu skatinti ūkininkus aktyviau naudotis draudimo priemonėmis, o parama draudimo įmokoms leidžia jiems patiems valdyti rizikas ir mažina valstybės naštą.

Ministras išreiškė susirūpinimą dėl gyvulininkystės sektoriaus, kur draudimo paslaugos vis dar sunkiai prieinamos. „Gyvūnų draudimas nuo užkrečiamųjų ligų ne visiems ūkininkams įkandamas dėl aukštų įmokų ir ribotos pasiūlos. Užtikrinant sektoriaus stabilumą, būtina didesnė ES parama tiek draudimo priemonių plėtrai, tiek gyvūnų ligų prevencijai, kontrolei ir nuostolių kompensavimui“, – kalbėjo A. Palionis.

Lietuva pasisako už tai, kad būsimoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje po 2027 metų būtų numatyti konkretūs saugikliai.

„Kritiškai vertiname siūlymą, kad nuo stichinių nelaimių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems ūkininkams krizių išmokos būtų finansuojamos pirmiausia iš nacionalinių strateginių planų lėšų. Šios išmokos pirmiausia turėtų būti finansuojamos iš ES priemonės lėšų, skiriamų Vienybės saugos tinklui, nepriklausomai nuo to, ar krizė sukėlė rinkos sutrikimą. Svarbu nustatyti ir minimalią 6,3 mlrd. eurų sumą“, – siūlė ministras.

A. Palionis paragino ES lygmeniu plačiau naudoti finansinius instrumentus, tokius kaip „InvestEU“ programą, Europos investicijų banko priemones  ar Europos konkurencingumo fondą, finansuojant didesnės rizikos, tačiau didelės grąžos inovacijas į trąšų, pašarų ar energijos gamybą ES viduje.

„Lietuva pasisako už stipresnį, labiau koordinuotą ir į prevenciją orientuotą rizikos valdymo modelį. Tik suderinę BŽŪP priemones, inovatyvius finansinius instrumentus ir supaprastintą reglamentavimą, mes padidinsime žemės ūkio atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje. Turime veikti dabar, kad užtikrintume Europos maisto saugumą ateinančioms kartoms“, – reziumavo A. Palionis.

Neformaliame ministrų susitikime nemažai dėmesio skirta ir EK atliktam 2014-2025 metų ES Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) vertinimui.