Liuksemburgas. Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba šią savaitę rinkosi Liuksemburge. Be diskusijų apie tai, koks paramos modelis turėtų būti po 2027 m., nemažai dėmesio skirta ir šiandienos problemoms.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis pieno gamintojų susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Jis paragino imtis koordinuotų veiksmų ES lygiu, įskaitant galimybę aktyvuoti žemės ūkio rezervą, kad būtų stabilizuota rinka ir užtikrintas pieno gamintojų veiklos tvarumas. Jis taip pat paprašė išanalizuoti galimybę taikyti ir išimtinę privataus sūrių sandėliavimo priemonę.

Anot ministro, būtina kuo skubiau spręsti ir trąšų prieinamumo bei ir įperkamumo problemas, kurias dar labiau gilina šiemet įsigaliojęs PADKM (angl. CBAM) mokestis. Pasak A. Palionio, optimizmo suteikia žemės ūkio ir maisto komisaro pažadas jau gegužės mėnesį pristatyti „trąšų veiksmų planą“.

Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba sutarė, kad dabartinė geopolitinė padėtis ir nestabilios ES prekybos su pagrindiniais partneriais sąlygos daro didelį spaudimą ES žemės ūkio maisto produktų rinkoms. Padėtį dar labiau apsunkina šių metų nepalankios oro sąlygos, kai kuriuose sektoriuose pastebėtas laikinas perteklinis tiekimas ir su gyvūnų ligomis susiję iššūkiai.

Ministrai atkreipė dėmesį į didėjančias išlaidas, susijusias su maisto gamyba, transportavimu, saugojimu ir paskirstymu. Ypatingas dėmesys buvo skirtas didėjančioms degalų, trąšų, elektros energijos ir kitų su energija susijusių žemės ūkio sąnaudų kainoms. Šiuo atžvilgiu ministrai paragino Komisiją greitai reaguoti ir suteikti ne tik neatidėliotiną pagalbą, tikrumą ūkininkams, bet ir priimti struktūrinius sprendimus, kurie padėtų paremti ES strateginę autonomiją trąšų srityje. 

Tarybos posėdyje dėmesys skirtas ir Ukrainai – Lietuva nuosekliai pasisako už visokeriopą paramą šiai šaliai.

Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje – susitikimai ir diskusijos. Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis (nuotr. dešinėje) klausimus aptaria su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Stefan'u Krajewski'u (nuotr. kairėje) (© Europos Sąjungos nuotr.)

Diskusijose – paramos po 2027 m. modelis

Briuselyje susirinkę visų šalių žemės ūkio ministrai daug diskutavo ir apie žemdirbių pajamų paramos modelį po 2027 metų.  Anot A. Palionio, jis bus tvarus tik tuo atveju, jei bus grindžiamas sąžiningu bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu, užtikrinant lygias konkurencines sąlygas. Kaip jau ne kartą buvo akcentuota, naujajame laikotarpyje turi būti baigta išorinė tiesioginių išmokų konvergencija.

„Pajamų parama turi būti aiškiai siejama su realia žemės ūkio veikla ir skiriama tik tiems, kurie faktiškai ūkininkauja ir palaiko apsirūpinimo maistu saugumui svarbius gamybos pajėgumus. Mums, ES rytų pasienio valstybei, tai turi ir strateginę reikšmę“, – kalbėjo ministras. Jo nuomone, valstybėms narėms turi būti paliktas pakankamas lankstumas priimant sprendimus, įskaitant teisę pačioms pasirinkti taikomus kriterijus.

Ministrai aptarė pusiausvyrą tarp bendros ES taisyklių sistemos ir lankstumo, ypač išmokų mažinimo ir ribojimo srityse. Lietuva kritiškai vertina siūlymą privalomai taikyti proporcingo mažinimo ir išmokų sumos ribojimo mechanizmus.

Ministrai taip pat apsikeitė nuomonėmis, kaip geriau paskirstyti paramą ūkininkams, užtikrinti proceso teisingumą, išsaugoti ūkių gyvybingumą ir stiprinti sektoriaus atsparumą bei konkurencingumą.

Kaip teigiama Tarybos pranešime, ministrai palankiai įvertino tai, kad diskusija dėl ūkininko apibrėžimo vyks Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos kompetencijos ribose, ir pabrėžė kartų kaitos svarbą. Tai, kad stipriau turėtų būti remiami aktyvūs ūkininkai, prisidedantys prie apsirūpinimo maistu saugumo, ministrai buvo sutarę ankstesniuose posėdžiuose.

Tarybos posėdyje taip pat aptarta gamtos gaisrų rizikos prevencija, durpių išteklių, augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos paprastinimo klausimai.