Vilnius. Lietuvai iki pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai liko kiek daugiau nei pusmetis, pasirengimas vyksta sklandžiai, tačiau jo metu laukiantys klausimai ir jų sprendinių paieška kelia nerimo ir žemdirbiams, ir politikams.

Ar pirmininkaujanti Lietuva turės stuburą ir gebės išlaikyti svarbiausias kryptis? Ar jos pirmininkavimo akcentu netaps žemės ūkiui skirtų lėšų ištirpimas bendruose fonduose? Kaip pavyks suderinti išliekančius aplinkosauginius reikalavimus proporcingai mažėjant finansavimui?

Atsakymų į tai ieškota Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, kuriame žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pristatė pasirengimo pirmininkavimui eigą. Pasak jo, nors septyni mėnesiai atrodo ilgas laikas, dabar yra pati intensyviausia praktinio pasirengimo fazė. „Roges turime pasiruošti vasarą“, – posėdžio metu pabrėžė viceministras, informuodamas, kad Lietuva jau patvirtino aukšto lygio renginių kalendorių.

Tiek politikai, tiek socialiniai partneriai džiaugėsi, kad artėjant pirmininkavimui prie žemės ūkio ministro komandos prisijungė solidžią patirtį ir kompetencijas turintis R. Taraškevičius. 

Lietuvos pirmininkavimo (2027 m. pirmąjį pusmetį) metu numatytas itin įtemptas darbotvarkės grafikas: šeši Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžiai, neformalus ministrų susitikimas Lietuvoje bei 16 Specialiojo žemės ūkio komiteto (SCA) posėdžių.

Greta techninio pasirengimo susitikimams – ir politinė nežinomybė, nes tikėtina, kad pagrindinis ir sunkiausias darbotvarkės klausimas bus Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) paketas po 2027 metų.

Lietuvos rankose spręsis BŽŪP ateitis?

Derybos dėl būsimos BŽŪP vyksta kartu su daugiametės finansinės programos planais. Seimo nariai priminė, kad naujame laikotarpyje biudžetas numatomas gerokai mažesnis, o reikalavimai ūkininkams tik augs. Tai, kad būsimoji BŽŪP betarpiškai susijusi su daugiamete finansine programa, teigė ir žemės ūkio viceministras.

„Nuo to labai priklauso finansavimas žemės ūkiui ir tam tikri politiniai sprendimai dėl žemės ūkio ateities, nes valstybių vadovai tam tikrus žemės ūkio elementus irgi turi įsirašę į savo derybinę „dėžutę“, tad be finansavimo spręs ir tam tikrus kitus klausimus“, – teigė R. Taraškevičius.

Didžiausią nerimą kelia žemės ūkio finansavimas ir tai, kad dalis jam dabar skiriamų lėšų bus sulieta su kitais fondais. Pasak R. Taraškevičiaus, šiuo metu Briuselyje svarstomas Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų (NRPP) reglamentas, kuriuo bandoma visą žemės ūkio architektūrą įrašyti į vieną bendrą ramstį.

„Šioje diskusijoje taip pat aktyviai siekiame, kad bendrosios žemės ūkio politikos specifinės nuostatos ir sektoriaus ypatumus atspindintys sprendimai liktų žemės ūkio politikos reglamente. Šiuo metu vyksta toks žemės ūkio elementų išrankiojimas ir grąžinimas ten, kur jiems ir priklauso būti, kur jie yra dabartiniame laikotarpyje“, – aiškino R. Taraškevičius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį, kad suliejus fondus nebelieka ES veikimo sutartyje aiškiai įvardintų fondų, kur jie yra susieti ir su konkrečiais tikslais.

„Ar jūs nemanote, kad rengdami teisės aktus atsidursite slidžioje situacijoje, kai fondai bus tiesiog praryti?“, – klausė E. Pranauskas, ragindamas įsitraukti Seimą ir ginti ratifikuotą sutartį.

Viceministras R. Taraškevičius pripažino, kad derybos dėl šios architektūros yra itin sudėtingos, nes dauguma šalių jau sutinka su bendru fondu, tačiau Lietuva vis dar siekia, kad specifinės nuostatos liktų būtent BŽŪP reglamente.

Gyvūnų gerovė ir prekybos praktikų peržiūra

Pasak viceministro, be pamatinių BŽŪP struktūros ir finansavimo klausimų, Lietuvos pirmininkavimo portfelyje atsidurs ir specifiniai teisėkūros paketai. Vienas jų – gyvūnų gerovės, apimantis gyvūnų transportavimo taisyklių griežtinimą. Neatmetama galimybė, kad Europos Komisija pateiks naujus reikalavimus dėl gyvūnų laikymo vietų, įskaitant ir klausimą dėl galimo vištų dedeklių narvų atsisakymo.

Parlamentaras Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad Lietuva turėtų daugiau kalbėti apie žmonių sveikatingumą nei apie vištų gerovę ir kaip pavyzdį pateikė Japoniją, kuri dėl mikrobiologinės taršos rizikos nepriima kiaušinių iš laisvai laikomų vištų. Anot jo, gerovės siekiama, tačiau svarbu įvertinti ir priemonių veiksmingumą.

„Gerovė buvo išplėsta 2004 m, kiek prisimenu, buvo didinami narvai. Tos kažkokios vienos gerovės pasiekėme, bet tai yra popsas, atėjęs iš šalių, kurios labai smarkiai kovoja už gyvūnų gerovę, bet nežino nei pasekmių, nei tų priemonių veiksmingumo“, – konstatavo V. Pranckietis.

Kitas svarbus darbotvarkės punktas – nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos peržiūra.  Pasak R. Taraškevičiaus, pirmininkavimo metu greičiausiai bus siekiama įtvirtinti nuostatą, kad ūkininkai nebūtų verčiami parduoti savo produkcijos žemiau savikainos ar gamybos kaštų. Tai itin aktualu pieno ir grūdų sektoriams, nuolat susiduriantiems su rinkos svyravimais.

Aplinkosaugos iššūkiai

Nors didžiausias dėmesys krypsta į žemės ūkį, pirmininkavimo metu apie ketvirtadalį darbotvarkės užpildys žuvininkystės klausimai. Anot viceministro, Lietuvai teks koordinuoti derybas dėl sektoriaus paramos sistemos naujame finansiniame laikotarpyje, išteklių valdymo ir ES išorės santykių žuvininkystės srityje. Tai apims ne tik Baltijos jūros reikalus, bet ir bendrą ES poziciją tarptautiniuose formatuose, tokiuose kaip FAO ar EBPO.

Posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, kad į pirmininkavimo laikotarpį, tikėtina, persikels ir Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimo problemos. Seimo narys Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad jei finansavimas mažėja, turi proporcingai mažėti ir aplinkosauginiai reikalavimai, nes jau dabar apie 35–40 proc. BŽŪP lėšų yra skiriama būtent žaliajai politikai, o ne tiesioginėms investicijoms į gamybą.

„Gamtos atkūrimo reglamentas yra esamos teisėkūros dalis – jis nesusijęs su pirmininkavimu, nebent būtų kažkokie būsimi keitimai ar problemos, susijusios su įgyvendimu. Aš tą pasižymiu“, – komentavo R. Taraškevičius.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas teigė, kad žalumas turi būti protingas, o dabar grūdų augintojai, nors laikomi šalies žemės ūkio flagmanu, susiduria su rimtais iššūkiais dėl augalų apsaugos priemonių veikliųjų medžiagų trūkumo. Anot jo, pernai iš asortimento išimta apie 80 veikliųjų medžiagų, naujų alternatyvų neatsiranda, todėl Lietuva pirmininkavimo metu turėtų nepamiršti ir protingos augalų apsaugos kontrolės klausimo.

Lietuvos misija – rasti kompromisų

Apibendrindamas pasirengimo eigą, viceministras R. Taraškevičius pabrėžė, kad Lietuva turi būti pasirengusi įvairiems scenarijams – nuo sėkmingų derybų užbaigimo iki krizinio valdymo, jei derybos dėl biudžeto užsitęstų.

„Mes turime būti pasirengę tam portfeliui, tam teisėkūros etapui, kuris bus realiai pasiektas pirmininkavimo pradžios metu.

Noriu pabrėžti, kad nors didžiausias dėmesys natūraliai kryps į bendrosios žemės ūkio politikos reformą, realus pirmininkavimo portfelis bus daug platesnis. Tikrai turėsime telkti valstybes nares, formuoti kompromisus ir užtikrinti sklandų Europos darbotvarkės išpildymą“, – teigė R. Taraškevičius.

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė pasigedo aiškesnės nacionalinės pozicijos ginant atskirus žemės ūkio fondus. Komitetas artimiausiu metu planuoja parengti konkretų pasiūlymų paketą Vyriausybei, kad Lietuvos pirmininkavimas taptų ne tik techniniu posėdžių vedimu, bet ir realia galimybe apginti šalies ūkininkų ateitį.

V. Pranckietis teigė, kad pirmininkavimui itin svarbūs yra keturi žodžiai: tikslas, priemonės, pinigai, rezultatas. Kaip Lietuvai pavyks tuo vadovautis ir su kokiu startiniu portfeliu sės pirmininkauti, matysime jau po gero pusmečio.