Briuselis. Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Lietuva dar kartą iškėlė klausimą dėl prastėjančios padėties šalies žemės ūkio sektoriuje ir reikalavo imtis skubių priemonių.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja neatidėliotino Europos Komisijos įsikišimo, nes užsitęsusi krizė pieno sektoriuje bei trąšų prieinamumo problemos kelia grėsmę ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visai tiekimo grandinei bei kaimo vietovių gyvybingumui.

Lietuvą šiuo klausimu parėmė didžioji dauguma valstybių narių, pripažindamos, kad būtina išsaugoti gamybinį pajėgumą ir užtikrinti sektoriaus stabilumą.

Pieno sektoriaus padėtis tampa kritinė

R. Taraškevičius pabrėžė, kad Lietuvos pieno gamintojai šiuo metu susiduria su itin nepalankiomis rinkos tendencijomis, kurios pasireiškia drastišku supirkimo kainų nuosmukiu. Šių metų kovą vidutinė žaliavinio pieno kaina buvo 30 proc. mažesnė nei prieš metus.
Šis nuosmukis yra gerokai skaudesnis nei bendras Europos Sąjungos vidurkis, kur stebimas 19 proc. mažėjimas.

Be krintančios kainos ūkininkų pečius slegia ir sparčiai augančios gamybos sąnaudos, todėl susidariusios kainų žirklės verčia daugelį ūkių rimtai svarstyti apie pasitraukimą iš gamybos, o tai gali sukelti negrįžtamų struktūrinių pasekmių.

Padėtį dar labiau sunkina įtempta situacija pieno produktų eksporto rinkose, kur lietuviškiems sūriams kyla didelių iššūkių dėl stagnuojančios paklausos ir žemų kainų. Kadangi sandėliai sparčiai pildosi produkcija, o naujos sutartys sudaromos lėtai, perdirbėjai susiduria su sunkumais išlaikant stabilų žaliavos supirkimą iš ūkininkų.

Lietuva oficialiai paragino Europos Komisiją nedelsiant aktyvuoti privataus sūrių sandėliavimo paramos priemonę, kuri padėtų stabilizuoti rinką, bei mobilizuoti lėšas iš ES žemės ūkio rezervo tiesioginei paramai pieno ūkiams.

Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius akcentavo, kad esama situacija reikalauja EK sprendimų © ES nuotr.

Trąšų įperkamumo klausimas

Ne mažiau svarbus klausimas Lietuvos žemės ūkiui yra trąšų prieinamumas, nes jos sudaro apie trečdalį visų ūkio gamybos sąnaudų.
„Manome, kad naujasis Trąšų veiksmų planas yra geras pagrindas ateičiai, tačiau šiuo metu būtinos skubios trumpalaikės priemonės, įskaitant tikslinę išskirtinę finansinę paramą ūkininkams. Jie jau šiandien turi žinoti, kokios ES paramos gali tikėtis prieš kitą sėjos sezoną“, – Taryboje pabrėžė R. Taraškevičius.

Pasak viceministro, itin svarbu, kad į CBAM reglamentą būtų įtrauktas naujas straipsnis, leidžiantis nedelsiant įvertinti CBAM poveikį, o dalis surinkto mokesčio būtų skiriama ūkininkams kompensuoti išaugusias trąšų kainas.

Siekdama operatyviau reaguoti į kylančius iššūkius EK iki birželio 12 d. žada pristatyti specialų teisės aktų paketą, kuris suteiktų valstybėms narėms daugiau lankstumo valdant Strateginių planų lėšas.

Tikimasi, kad tai leis greičiau nepanaudotas lėšas greičiau nukreipti į naujas schemas ar anksčiau išmokėti paramą.

Be finansinės pagalbos, Lietuva toliau akcentuoja būtinybę užtikrinti sąžiningą konkurenciją su prekybos partneriais ir toliau griežtai riboti žemės ūkio produktų importą iš Rusijos bei Baltarusijos.