Briuselis. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos žemės ūkio organizacijų atstovai Briuselyje politikams ir valdininkams pristatė bendrą deklaraciją, kurioje išdėstė savo poziciją dėl būsimos ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir daugiametės finansinės perspektyvos. 

Iš Lietuvos pusės šią deklaraciją pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos žemės ūkio taryba. Taip pat joje – Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų, Estijos ūkininkų federacijos, Latvijos ūkininkų parlamento, Latvijos žemės ūkio kooperatyvų, Suomijos Centrinės žemės ūkio produkcijos gamintojų ir miškų savininkų sąjungos (MTK) atstovų parašai.

Dokumente akcentuojama, kad šios, besiribojančios su Rusija, šalys patiria išskirtinę geopolitinę ir ekonominę situaciją, todėl šio regiono žemės ūkis turi būti vertinamas ne tik kaip gamybos šaka, bet ir kaip strateginio saugumo dalis. 

„Esame rytinėje Europos laisvės, stabilumo ir maisto suvereniteto fronto linijoje. Kalbame remdamiesi patirtimi, o ne baime“, – rašoma dokumente.

Deklaracijoje pabrėžiama, kad maisto gamyba, gyvybingos kaimo vietovės ir vietinė tiekimo grandinė yra tiesiogiai susiję su valstybių ir visos ES atsparumu. Pasirašiusiųjų organizacijų teigimu, geopolitinę įtampą patiriančiuose pasienio regionuose išryškėjo keli esminiai iššūkiai: mažėja žemės vertės, didėja finansavimo kaštai, griežtėja bankų reikalavimai užstatui bei auga investicijų rizikos. Ūkininkų atstovų teigimu, tai ypač veikia ilgalaikius sprendimus ūkiuose ir jaunųjų ūkininkų apsisprendimą plėstis ar investuoti.  Vis dėlto regiono ūkiai išlieka aktyvūs, modernizuojasi ir prisitaiko prie sudėtingų sąlygų. 

Vienas pagrindinių deklaracijos akcentų – ilgalaikė tiesioginių išmokų nelygybė. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai pabrėžia, kad ilgą laiką gauna mažesnę paramą už nei kitų ES šalių narių ūkiai. Tai, anot dokumento rengėjų, sukūrė struktūrinį investicijų atotrūkį ir privertė ūkius stambėti bei intensyvinti gamybą, kad būtų išlaikytas konkurencingumas.

Baltijos šalys primena, kad jų ūkiai istoriškai susiformavo tokie, kokie yra būtent dėl ankstesnių paramos skirtumų, o Suomija išsiskiria klimatinėmis sąlygomis, dideliais atstumais ir aukštesniais gamybos kaštais. Dokumento rengėjai pabrėžia, kad tokia esama ūkių struktūra neturėtų būti naudojama kaip pagrindas dar labiau mažinti paramą taikant išmokų lubas ar kitus mechanizmus.

Deklaracijoje siūloma sukurti vadinamąjį Rytinės sienos kaimo atsparumo fondą. Jis būtų skirtas investicijoms į ūkių infrastruktūrą, maisto gamybos pajėgumų stiprinimui, kaimo vietovių gyvybingumo, rizikos ir kapitalo kaštų kompensavimui pasienio regionuose. Pabrėžiama, kad ši parama turėtų būti tiesioginių ES dotacijų , o ne paskolos ar mišraus finansavimo forma.

Dokumente atkreipiamas dėmesys į paramai taikomas socialines sąlygas. Anot ūkininkų, darbo teisė jau pakankamai reglamentuota nacionaliniu lygiu, o papildomi reikalavimai ūkininkams tik didina administracinę naštą.

Taip pat pabrėžiama, kad ES programos turi būti labiau pritaikytos mažesnių valstybių administraciniams pajėgumams, nes dabartiniai instrumentai dažnai labiau prieinami didelėms šalims.

Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbių organizacijų manymu, žemės ūkis rytiniame ES flange yra neatsiejamas nuo Europos strateginio saugumo, todėl turi būti atitinkamai įvertintas būsimoje BŽŪP ir ES biudžeto architektūroje.

Pabrėžiama, kad deklaracijoje išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti struktūriniais įrodymais ir atspindi regiono realijas. „Tai – ne privilegijų, o teisybės prašymas“, – akcentuojama dokumente.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Eimanto Pranausko, tiesioginių išmokų konvergencija – garbės reikalas. „Iš Europos laukiame garbingo elgesio, nes išmokų sulyginimas – jos garbės reikalas. Vienus metus lygino, kitus, o trečius – pametė valstybėms narėms. Taip elgtis negarbinga“, – įraše Lietuvos žemės ūkio tarybos paskyros feisbuke teigia E. Pranauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas pabrėžia vieningos pozicijos svarbą. Anot jo, tai itin svarbu ir tą vienybę šalys demonstruoja ne tik bendra deklaracija, bet ir pokalbiuose su Europos Parlamento nariais, Europos Komisijos atstovais. Kaip jis teigė portalui manoūkis.lt susitikimo Briuselyje išvakarėse, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva turi nemažai bendrų taškų, tad labai svarbu, kad visos šalys sutarė ir kartu išsakys poziciją Europos lygiu.

Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktoriaus Eimanto Bičiaus, kartu bus bandoma įtikinti Europos Parlamento narius, kad Baltijos šalims ir Suomijai ateityje būtų palankesnės sąlygos.